Paralimpietis A. Skuja ir jo treneris D. Jusys apie sporto ugdomą pasitikėjimą savimi: barjerai slypi galvoje
Kelias į sportą dažnai prasideda ne nuo pirmo žingsnio stadione, o nuo aplinkinių padrąsinimo. Būtent šeimos, draugų ar trenerio suteiktas pasitikėjimas gali tapti lemtingu lūžiu, padedančiu įveikti abejones ir atrasti motyvaciją. Lengvaatlečio, paralimpiečio Andriaus Skujos istorija ir jo trenerio Deimanto Jusio patirtis atskleidžia, kad nuoširdus palaikymas gali ne vien atverti duris į sportą, bet ir iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimą.
Andrius gimė turėdamas dešiniojo peties pleksopatiją – periferinę nervų sistemos rezginių ligą. Dėl šios negalios berniukas kasmet būdavo atleidžiamas nuo kūno kultūros pamokų. Nepaisant to, pačiam Andriui visa tai niekada netapo priežastimi nesportuoti. Berniukas žaidė futbolą, krepšinį, dalyvavo mokyklos varžybose.
„Niekada nenorėjau nusileisti kitiems. Jeigu kažko negalėjau padaryti taip pat, bandydavau padaryti savaip. Dažnai net pamiršdavau apie savo negalią, nebent ji pati apie save primindavo“, – sako jis.
Pergalės nuo pirmų bandymų
Lengvoji atletika Andriaus gyvenime atsirado atsitiktinai. Grįžęs po studijų į Kuršėnus jis sportavo salėje, kur treniruodavosi ir kitas atletas Egidijus Valčiukas. Treneris Deimantas Jusys, ieškodamas sportininkų, iš Egidijaus išgirdo apie neįprasto sudėjimo, aukštą vaikiną su negalia.
Susitikęs su Andriumi, jis paprašė atlikti bandymą – mesti rutulį. Pirmas bandymas baigėsi tuo, kad Andrius iš karto įvykdė Europos čempionato normatyvą.
„Tuo metu mane labiausiai drąsino treneris. Jis pirmasis labai aiškiai pasakė, kad galiu tapti profesionaliu sportininku. Pasitikėjimas man atvėrė akis, supratau, kad gal pats save buvau nuvertinęs. Nors tėvai taip pat turėjo abejonių, ar man verta pradėti, būtent trenerio žodžiai pastūmėjo žengti pirmąjį žingsnį link profesionalaus sporto“, – sako Andrius.
Taip prasidėjo kelias, kurio Andrius pats iki tol nė nebūtų įsivaizdavęs. Jis paliko darbą, pradėjo magistro studijas Šiaulių universitete, perėjo prie profesionalaus sporto režimo ir netrukus pradėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose. Aktyvus draugų ratas ir asmeninis užsispyrimas padėjo Andriui suprasti, kad barjerai yra tik galvoje.
Svarbu atrasti savąjį būdą siekti tikslų
Treneris Deimantas Jusys į paralimpinį sportą atėjo taip pat visai neplanuotai. Dirbdamas Šiaulių sporto mokyklos pavaduotoju jis gavo pasiūlymą vesti lengvosios atletikos treniruotes negalią turintiems žmonėms, o nuo 2011 m. pradėjo treniruoti pirmuosius keturis sportininkus, tarp jų ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentą Mindaugą Bilių.
Per 15 metų jis dirbo su sportininkais turinčiais skirtingas negalias – regos, klausos, judėjimo, intelekto. Pasak jo, treniravimo specifika reikalauja ne tiek specialių studijų, kiek gebėjimo matyti žmogų individualiai.
„Man nesvarbu, ar žmogus turi negalią, ar ne. Kiekvienas jų turi savo stiprybes, savo tempą ir savo kelią. Trenerio užduotis yra padėti atrasti tinkamiausią būdą augti ir tobulėti, o ne lengvinti reikalavimus ar gailėti. Sporte mes visi dirbame dėl progreso“, – sako D. Jusys.
Treneris teigia, kad negalią turintys žmonės į sportą ateina labiau motyvuoti. Tai pastebėjo ir Andriaus charakteryje – užsispyrimą, norą dirbti ir gebėjimą priimti iššūkius. Šios savybės, anot jo, ir lemia sėkmę. Tačiau reikšmingas ir šeimos palaikymas.
„Vienas didžiausių iššūkių – tėvų hipergloba. Kai šeima iš geros valios perima visas vaiko užduotis, jis praranda progą mokytis, bandyti, išgyventi nesėkmes ir atrasti savo stiprybes. Treneriai yra savo srities profesionalai ir reikia jais pasitikėti“ – teigia jis.
Skirtingi artimiausios aplinkos požiūriai
Visgi tėvų požiūris į sūnaus negalią ir galimybes sportuoti skyrėsi. Andriaus tėtis skatino būti aktyviu: duodavo įrankius, įtraukdavo į fizinius darbus ir elgėsi taip, tarsi negalia nebūtų kliūtis, o mama saugojo, bijodama, kad sportas pakenks.
„Tačiau tėvų abejonės lydėjo tik iš pradžių. Viskas pasikeitė, kai parsivežiau pirmuosius medalius. Mama pamatė, kad sportas ne vargina, o stiprina mane. Tėtis, nors nerimavo dėl kelionių, nuoširdžiai didžiavosi kiekvienu rezultatu. Gaila, kad tėčio jau nebeturiu, bet tėvų nedrąsus palaikymas pamažu virto tvirta atrama, padėjusia tęsti profesionalaus sportininko kelionę“, – prisimena sportininkas.
Sportas stiprina raumenis ir pasitikėjimą savimi
Šiandien Andrius dirba kartu su Deimantu ir yra trenerio padėjėjas – drauge treniruoja jaunus sportininkus, stebi jų progresą ir motyvuoja nenuleisti rankų, susidūrus su iššūkiais.
„Kartais reikia ne tinkamo pratimo, o pokalbio. Vaikas nuleidžia rankas, nes jam atrodo, kad jam nepavyks. Bet kai duodi laiko, parodai, kad tu jį matai, jis atsiveria ir padaro daugiau, nei pats tikėjosi“, – sako Andrius.
Per daugelį metų treneris ir sportininkas matė dešimtis istorijų, kuriose sportas užgrūdino ne vien fiziškai, bet ir išaugino pasitikėjimą savimi.
„Jaunuolis, kuris prieš metus neapeidavo net maniežo rato, šiandien bėga keturių šimtų metrų distancijas. Sportininkas, po traumos sunkiai išlaikęs pusiausvyrą, dabar kelia svarmenis ir startuoja čempionatuose. Vaikai, kurie bijojo ateiti į pirmą treniruotę, po metų jau stoja prie varžybų linijos ir drąsiai vadina save sportininkais. Tai įrodo, kad sportas stiprina ne vien kūną – jis formuoja valią, drąsą ir pasitikėjimą savimi“, – apibendrina Deimantas.
A. Skujos ir D. Jusio istorija – vaistinių tinklo „Camelia“ drauge su Lietuvos paralimpiniu komitetu įgyvendinamos kampanijos „Bendrystė augina čempionus“ dalis.
Kampanija kviečia atkreipti dėmesį į tai, kiek daug reikšmės negalią turinčiam žmogui turi artimiausių žmonių požiūris, palaikymas ir iniciatyvumas. Projekto metu savo įžvalgomis dalinsis ne tik skirtingas negalias turintys sportininkai, bet ir jų artimieji bei skirtingų sričių ekspertai.
„Bendrystė augina čempionus“ yra ilgalaikės „Camelia“ socialinės atsakomybės iniciatyvos „Kartu vienas dėl kito“ dalis, kuria siekiama didinti visuomenės supratimą apie negalią turinčius žmones ir skatinti jų įtrauktį į bendruomenes.
Daugiau su projektu susijusių straipsnių rasite čia: https://www.15min.lt/projektas/kartu-vienas-del-kito.
