Skausmas

Skausmas - tai nemalonūs pojūčiai ir emocijos, susiję su esamu ar galimu audinių pažeidimu. Jis skirstomas į ūminį (trumpalaikis) ir lėtinį (trunka ne mažiau tris mėnesius).

Lėtinio skausmo pasekmės
• 25 proc. žmonių lėtinis skausmas sutrikdo šeimos santykius
• 20 proc. žmonių pasaulyje kenčia lėtinį skausmą
• 20 proc. žmonių lėtinis skausmas sukelia depresiją
• 15 proc. žmonių lėtinis skausmas paskatina savižudybei

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės skausmo studijų asociacijos duomenys

Veiksniai, padedantys įveikti skausmą:

SVARBIAUSI

• Skausmo šaltinio, priežasties, pobūdžio ir intensyvumo nustatymas.
• Medikamentinis gydymas

MAŽIAU SVARBŪS, BET IRGI REIKŠMINGI 

• Priklausomai nuo indikacijų ir paciento bendros būklės, gali būti taikomos fizioterapinės procedūros, judėjimo terapija, psichoterapija, atliekamas masažas.

Tyrimais atskleista, kad vaistus nuo skausmo kiekvieną savaitę vartoja kas dešimtas Lietuvos gyventojas: 8 proc. tai daro kartą per savaitę, o 2 proc. – kasdien. Ketvirtadalis gyventojų skausmą malšinančius vaistus vartoja nors kartą per mėnesį. Tačiau svarbu ne tik medikamentai, bet ir įvertinti patį skausmą ir jo priežastis. Beatodairiškai vartojant vaistus galima užmaskuoti tikrąją skausmo priežastį.

Vaistai nuo skausmo skirstomi į dvi grupes: narkotinius ir nenarkotinius. Daugelį pastarųjų galima įsigyti be recepto. Populiariausi yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jie malšina skausmą ir mažina kūno temperatūrą (paracetamolis, aspirinas ir kt.), slopina organizme kilusį uždegimą (ibuprofenas ir kt.) Itin stiprus skausmas, pavyzdžiui, dėl artrito, tarpšonkaulinio nervų uždegimo, slopinamas geriamaisiais arba leidžiamaisiais vaistais nuo skausmo (kodeinu, tramadoliu, meloksikamu, lornoksikamu ir kt.).

Verta prisiminti, siekiantiems numalšinti skausmą:

Išsiaiškinkite skausmo priežastis. Renkantis vaistus nuo skausmo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kokiam žmogui ir kokios kilmės skausmui slopinti jo reikia. Pavyzdžiui, galvos skausmą gali sukelti ne tik migrena ar psichologinė įtampa, bet ir arterinio kraujospūdžio pakitimai. Tad norint atsikratyti skausmo, visų pirma reikia rasti ir šalinti jo priežastį, o ne simptomus.

Vaistus vartokite atsakingai. Kone visi skausmą malšinantys vaistai turi šalutinių poveikių ar gali pakenkti sveikatai. Pavyzdžiui, piktnaudžiaujant aspirinas gali sukelti skrandžio gleivinės dirginimą ir net opaligę, ibuprofenas – pakenkti inkstų veiklai, parecetamolis – pažeisti kepenis. Tad vartojant bet kokius skausmą malšinančius medikamentus, būtina kruopščiai laikytis vaistininkų ar gydytojų rekomendacijų.

Keiskite gyvenimo būdą. Dažnai skausmo šaltiniai slypi negalavimuose, kuriuos sukelia netinkamas gyvenimo būdas ar nuolatinis psichologinis diskomfortas. Pasistenkite laikytis racionalios mitybos principų, užsiimti nuolatine fizine veikla, laikytis darbo ir poilsio režimo, deramai išsimiegoti. Sveika gyvensena ir puoselėjamas optimizmas gali efektyviai užkirsti kelią bet kokio pobūdžio skausmams.

Išbandykite alternatyvas. Prieš skausmą kovoti galima ne tik vaistais. Mokslininkai nustatė, kad skausmus malšina ir mėgstama muzika. Kaip „priešnuodžius“ skausmui galima rinktis ir natūralius produktus, pavyzdžiui, vyšnios palengvina galvos skausmus, imbieras padeda nuo raumenų skausmų, gvazdikėliai slopina dantenų uždegimą, ciberžolė padeda nuo chroniško skausmo, česnakų aliejus malšina skausmą ausyje.