Spalinių kirmėlių rizika vasarą: užsikrėsti gali ne tik vaikai, bet ir suaugusieji

Šiltuoju metų laiku, kada daugiau laiko praleidžiame gamtoje, iškylaujame ir rečiau plauname rankas, rizika užsikrėsti žarnyno parazitais – spalinėmis kirmėlėmis – gerokai padidėja. NVSC duomenimis, enterobioze kasmet suserga milijonai pasaulio gyventojų, dažniausiai vaikai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip atpažinti, kad žarnyne veisiasi parazitai ir kokių veiksmų imtis, kad užkirstume tam kelią ateityje.

Kaip užsikrečiame spalinukėmis?

Vaistininkas paaiškina, kad spalinėmis kirmėlėmis užsikrečiama jų kiaušinėliams patekus į virškinamąjį traktą, dažniausiai – geriant nešvarų vandenį ar valgant užkrėstą maistą.

Tačiau kirmėlės žmogaus organizme gali atsidurti ir kitais būdais: spalinių kiaušinėliai nuo užkrato šaltinio plinta labai greitai – su dulkėmis pakyla į orą ir nusėda ant paviršių, gyvūnų kailio, žmonių drabužių ar maisto, juos taip pat gali kitur išplatinti musės ar tarakonai.

Pirmieji infekcijos simptomai

Vaistininkas pasakoja, kad nors spalinės gyvena žarnyne, kiaušinėliams reikia oro, todėl daugiausiai jų būna aplink išangės odą, ant sėdmenų, šlaunų.

Dažniausiai apie užsikrėtimą įspėja šie simptomai:

• pilvo spazmai,
• pilvo pūtimas,
• viduriavimas,
• vidurių užkietėjimas,
• pykinimas,
• niežėjimas aplink išeinamąją angą, lytinius organus.

Jei infekcija negydoma, simptomai sunkėja

Kuo parazitinės kirmėlės ilgiau būna žarnyne, tuo didesnė simptomatika jaučiama. Priklausomai nuo užsikrėtusio asmens organizmo, imuniteto, gali pasireikšti ir šie simptomai:

• suprastėjęs apetitas,
• svorio mažėjimas,
• nuovargis,
• irzlumas, nervingumas,
• netikėtai pasireiškęs griežimas dantimis,
• sutrikęs miegas,
• galvos svaigimas.

Galimos komplikacijos

R. Blynas įspėja, kad užsikrėtus spalinėmis kirmėlėmis, komplikacijų rizika nėra didelė, tačiau silpnėja imuninė sistema, o kirmėlėms patekus į šlapimo takus, gali išsivystyti šlapimo takų ar lytinių organų infekcijos. Kai kuriais atvejais, kirmėlėms susikaupus aklosios žarnos ataugoje, gali kilti apendicitas.

Kaip vartoti antiparazitinius vaistus?

Anot vaistininko, užsikrėtus vienam šeimos nariui, antiparazitinių vaistų kursą turėtų suvartoti ne tik jis, bet ir visi, kartu gyvenantys artimieji, dėl tinkamos dozės prieš tai pasitarę su šeimos gydytoju ar vaistininku. Šie vaistai veikia paralyžiuodami parazitus, sustabdydami jų dauginimąsi ir juos sunaikindami.

Tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad pirmą kartą išgėrus vaistų, greičiausiai teks jų vartoti dar po kelių savaičių, kadangi vaistai paveikia tik suaugusias kirmėles. Per kelias savaites organizme išsirita nauji parazitų kiaušinėliai, tad išnaikinti reikia ir juos – tam skirta antra vaisto dozė, apie kurią informuos konsultuojantis vaistininkas.

Profilaktika – paprasta

Anot vaistininko, užsikrėsti kirmėlėmis tampa sunkiau, jei turime stiprų imunitetą ir vadovaujamės esminėmis higienos taisyklėmis. Jis pabrėžia, jog labai svarbu nuo pat ankstyvos vaikystės paaiškinti atžaloms, koks svarbus yra rankų plovimas bei dezinfekcija.

Svarbiausia – kuo dažniau plauti rankas

„Pagrindinė spalinių kirmėlių infekcijos prevencija yra kruopštus rankų plovimas. Nesilaikydamas esminių higienos taisyklių, parazitais užsikrėtęs asmuo labai greitai jais gali apkrėsti ir aplinką. Pavyzdžiui, jei turėsime kontaktą su spalinių kiaušinėliais, tinkamai nepasirūpinsime rankų švara ir paliesime veidą – užsikrėtimas yra beveik neišvengiamas. Negana to, esant palankioms sąlygoms, kirmėlių kiaušinėliai ant įvairių paviršių gali išlikti gyvybingi net keletą savaičių“, – įvardija R. Blynas.

Rankas plauti karštesnės temperatūros vandeniu ir muilu reikėtų kiekvieną kartą prieš valgant, po tuštinimosi, grįžus iš lauko, darželio ar mokyklos, parduotuvių bei pasinaudojus svetimais daiktais.

Kiti prevenciniai patarimai

„Taip pat patarčiau saugoti, kad vaikai nedėtų žaislų ar rašymo priemonių į burną, nekramtytų nagų, visada gerai nuplautų vaisius ir daržoves, nevalgytų maisto nuo žemės. Kadangi panagėse kaupiasi nešvarumai, tarp kurių gali būti ir kirmėlių kiaušinėlių, rekomenduočiau vaikų nagučius kirpti trumpai ir reguliariai.

Riziką užsikrėsti spalinėmis kirmėlėmis sumažina ir drabužių bei patalynės skalbimas aukštesnėje, bent 70-ies laipsnių temperatūroje, kurioje spalinių kiaušinėliai žūva per keletą sekundžių“, – pataria R. Blynas.

Svarbiausia yra pasistengti neužsikrėsti pakartotinai – visą gydymo laikotarpį reikia skirti didelį dėmesį švarai, tinkamam rankų plovimui ir skatinti tai daryti aplinkinius.