Vėjaraupiai suaugusiems – ne juokas: kaip išvengti galimų komplikacijų?

Lietuvoje vėjaraupiais kasmet suserga 15–18 tūkst. žmonių, kurių didžioji dalis – 2–8 metų amžiaus vaikai. Vėjaraupiai yra dažna ir varginanti infekcija, kurios pagrindinis simptomas – ant kūno atsirandančios niežtinčios pūslelės. Vis dėlto „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė įspėja: jei vėjaraupiais užsikrečia suaugęs žmogus, ligos eiga gali tapti gerokai sunkesnė, o pasekmės – rimtesnės.  

Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas, plintantis oro lašeliniu būdu, tad užsikrėsti galima labai greitai: įkvepiant užkrėsto oro dalelių, būnant šalia čiaudinčio ar kosinčio žmogaus, taip pat per virusu užkrėstus paviršius. Vėjaraupius gali platinti net pirmųjų simptomų dar nejaučiantis žmogus. Negana to, pavasarį ir vasarą šilta temperatūra ir drėgmė leidžia virusui ant paviršių išsilaikyti iki dviejų dienų, ypač jei užkrėstų vietų nepaliečia ultravioletinė spinduliuotė. Pastarajai Varicella zoster virusas yra jautrus ir išgyvena tik trumpą laiką. 

Pirmieji infekcijos simptomai

Bėrimas rausvomis dėmėmis, vėliau virstančiomis skaidriomis pūslelėmis gali pasirodyti maždaug 7–20 dienų po sąlyčio su virusu. Jis dažniausiai atsiranda ant veido, gleivinių ir galvos odos, taip pat ant krūtinės, pilvo, nugaros, kojų. Pūsleles įprastai intensyviai niežti, jaučiamas nuovargis. Maždaug per 7 dienas pūslelės pasidengia šašais, kurie išnyksta per savaitę ar porą.

Kaip numalšinti niežėjimą?

Palengvinti niežėjimą gali padėti antihistamininiai vaistai, vaistinėje taip pat galima rasti vietiškai tepamų priemonių, kurios vėsina ir ramina odą, taip sumažindamos jaučiamus simptomus. Pratrūkus pūslelėms labai svarbu tinkamai jas dezinfekuoti, naudojant specialiai žaizdų dezinfekcijai skirtas antiseptines priemones. Briliantinės žalumos, anot vaistininkės, naudoti tikrai nebereikia.   

Suaugę gali sirgti gerokai sunkiau                                                    

Nors daugelis sutinka, kad vėjaraupių infekcija yra erzinanti ir varginanti, tačiau neretai klaidingai manoma, jog ji nėra pavojinga. Vaistininkė J. Voverė paaiškina, kad jei laikomasi tinkamų įpročių, rūpinamasi asmens higiena ir pūslelių priežiūra – vaikai įprastai pasveiksta per savaitę, o štai suaugusiems, ypač besilaukiančioms moterims ar senyvo amžiaus žmonėms, vėjaraupiai gali atsiliepti ne tik sunkesne simptomatika, bet ir didesne komplikacijų rizika.  

Suaugusiems žmonėms, kurie vaikystėje nesirgo vėjaraupiais, ligos forma įprastai būna sunkesnė, nei vaikams.

• Gali pakilti temperatūra,
• kankinti kūno ir galvos skausmai,
• bėrimai pažastyse, intymioje zonoje, ant skalpo, delnų, pėdų.

„Negana to, nusikasius pūsleles, gali susidaryti ilgalaikiai randai, kadangi odoje su amžiumi mažėja kolageno ir elastino“, – įvardija „Camelia“ vaistininkė.  

Gali grėsti rimtos komplikacijos

Ji taip pat priduria, kad pro atvirai nukasytas pūsleles gali patekti įvairių bakterijų, o tai padidina ne tik odos, bet ir kitų audinių infekcijų riziką. Gydytojai kaip galimas komplikacijas taip pat įvardija plaučių uždegimą, encefalitą ir net toksinio šoko sindromą.

Besilaukiančiai moteriai užsikrėtus vėjaraupiais, kyla rizika ne tik jai, bet ir vaisiui – gali įvykti persileidimas, kūdikis gali gimti per mažo svorio ar su tam tikrais sutrikimais. Kai kurie tyrimai rodo, kad suaugusiems vyrams, susirgus vėjaraupiais, padidėja nevaisingumo tikimybė, tačiau ties šia komplikacija vis dar trūksta mokslinio pagrįstumo. 

Juostinė pūslelinė

Vaistininkė J. Voverė įspėja, jog vieną kartą susirgus vėjaraupiais, Varicella zoster virusas pasilieka nervų ląstelėse visam gyvenimui. Kai kuriems žmonėms jis taip niekada ir nebesuaktyvėja, o kitiems, ypač labai nusilpus imuninei sistemai, pasireiškia juostinės pūslelinės pavidalu. Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų – dažniausiai 50-ies metų sulaukę ir vyresni žmonės. 

„Juostinė pūslelinė yra sunki infekcija, taip pat pasireiškianti bėrimu, tačiau ne tik niežtinčiu, o ir sukeliančiu nemenką skausmą. Įprastai skausmingas bėrimas, juostos forma, pasireiškia nugaroje, ties juosmeniu, kai kuriais atvejais ant kaklo ar veido. Pūslelės suformuoja šašus maždaug po savaitės ar ilgiau, vėlgi gali likti randai.

Tačiau kai kuriems ši infekcija tampa tokia sunki, kad tenka keisti kasdienius įpročius, atsisakyti įvairių veiklų. Dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija – ilgalaikis pažeistų nervų skausmas – neuralgija“, – paaiškina J. Voverė.  

Kaip greičiau pasveikti? Esminės taisyklės

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad vėjaraupiai gali nemenkai nuvarginti net ir suaugusio žmogaus organizmą, tad kurį laiką gali kankinti nuovargis, apetito trūkumas, galvos skausmai. Norintiems išvengti rizikų, reikėtų skirti laiko poilsiui, pakankamai išsimiegoti, neužsiimti intensyviomis fizinėmis veiklomis.  

Kokių vitaminų ieškoti?

Siekiant sustiprėti, vertėtų atsižvelgti į vitaminų C ir D naudą. Vitaminas C yra žinomas kaip stiprus antioksidantas, padedantis greičiau atsistatyti ląstelėms ir kovoti su virusais, o vitaminas D gali padidinti fizinę ištvermę, padėti išvengti lėtinių susirgimų, stiprinti kaulus ir nervų sistemą.  

„Patarčiau pakankamai vartoti ir cinko turinčių maisto produktų, tokių kaip jautiena, vištiena, kiaušiniai, pilno grūdo produktai, jūros gėrybės, liesas jogurtas, ankštiniai produktai arba papildyti mitybą maisto papildais.  Naudinga vartoti ir žuvų taukus arba išgrynintas omega-3 riebiąsias rūgštis, kurios taip pat gali sumažinti organizme vykstančius uždegimus, pagerinti smegenų, nervų sistemos bei širdies funkcijas“, – rekomenduoja „Camelia“ vaistininkė J. Voverė. 

Siekiant sumažinti juostinės pūslelinės riziką, rekomenduojama skiepytis tiek nuo vėjaraupių vaikams, tiek nuo juostinės pūslelinės suaugusiems.