Omega-3 riebiosios rūgštys ir vitaminas D: kodėl šias medžiagas rekomenduojama vartoti kartu?

Pavasarį dalis žmonių jaučia užklupusį silpnumą, mieguistumą, jiems sunkiau susikaupti, o kai kuriuos kamuoja dažnesni peršalimai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė atkreipia dėmesį, kad tokia savijauta dažnai nėra atsitiktinė – po žiemos organizme gali būti išsekusios svarbių medžiagų, tokių kaip vitaminas D bei omega-3 riebiosios rūgštys, atsargos. Anot jos, šių medžiagų balansas gali turėti reikšmingos įtakos ne tik energijos lygiui ar imunitetui, bet net ir emocinei būsenai, todėl verta atkreipti dėmesį į jų vartojimo ypatumus.

Pirmieji simptomai, įspėjantys apie vitamino D trūkumą

Pasak vaistininkės, vitamino D trūksta daugumai žmonių – jo stygius yra nustatomas net devyniems iš dešimties gyventojų Lietuvoje. Ji pažymi, kad dažnai žmonės ilgą laiką net neįtaria turintys šio vitamino trūkumą, nes simptomai gali būti gana bendriniai, pritaikomi daugeliui skirtingų būklių. Pirmieji vitamino D deficito požymiai dažniausiai pasireiškia suprastėjusiais bendros savijautos pokyčiais.

Galimi vitamino D trūkumo simptomai:

• nuovargis,
• silpnumas net ir pakankamai pailsėjus,
• prastėja nuotaika,
• sumažėjęs darbingumas,
• dirglumas,
• depresijos simptomai.

„Kai kurie žmonės taip pat ima jausti kaulų ar raumenų skausmus, dažniau serga infekcinėmis ligomis,“, – sako G. Stankevičienė.

Kuo šis vitaminas svarbus?

Anot vaistininkės, vitaminas D svarbus ne tik kaulų ir dantų būklei, bet ir daugeliui kitų organizmo funkcijų, įskaitant raumenų veiklą, nervų sistemos darbą bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Taip pat jis prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, o kai kurie moksliniai tyrimai rodo galimą jo ryšį su mažesne tam tikrų ligų išsivystymo rizika.

Didžiausia rizika patirti vitamino D trūkumą kyla šioms žmonių grupėms:

• vyresnio amžiaus žmonėms,
• tiems, kurie mažai laiko praleidžia lauke,
• asmenims, kurių mityboje trūksta gyvūninės kilmės produktų,
• gyvenantiems mažai saulėtų dienų turinčiuose klimato zonose (kadangi Lietuvoje didelę metų dalį saulės spindulių nepakanka, organizmas natūraliai nepasigamina reikiamo šio vitamino kiekio).

Natūralūs vitamino D šaltiniai

„Nors vitamino D galima gauti su maistu – riebia žuvimi, kiaušinių tryniais ar kai kuriais pieno produktais, praktikoje šių šaltinių dažniausiai nepakanka kasdieniam poreikiui užtikrinti. Dėl šios priežasties rekomenduojama vartoti maisto papildus: vieniems pakanka pastiprinti organizmą kelių mėnesių kursu, o kitiems vitamino D papildus patariama vartoti ištisus metus“, – teigia G. Stankevičienė.

Kokias vitamino D dozes pasirinkti?

• kūdikiams – 400 TV,
• vaikams – 1000 TV,
• suaugusiesiems dažniausiai tinka 2000 TV per parą.

Pasak vaistininkės, nors kartais dozę galima didinti ir iki 4000 TV, tai reikėtų daryti tik pasitarus su gydytoju. Kai kuriais atvejais, kada vitamino D deficitas yra itin didelis, gydytojai skiria vaistus, kurių dozė gali siekti net ir 50 000 TV.

Kodėl svarbu nepamiršti ir omega-3?

Siekiant pagreitinti organizmo prisitaikymą pavasariškiems orams, svarbu įvertinti ne tik vitamino D kiekį organizme, bet ir kitų reikšmingų maistinių medžiagų balansą, tarp kurių – omega-3 riebalų rūgštys. Pasak vaistininkės G. Stankevičienės, jos dažnai lieka nuošalyje ar yra siejamos tik su poreikiu vyresniame amžiuje, nors jų svarba organizmui yra labai didelė.

Omega-3 riebalų rūgštys yra naudingos:

• širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, nes padeda slopinti uždegiminius procesus organizme bei sureguliuoti cholesterolį, kraujo spaudimą,
• smegenų funkcijai,
• atminčiai,
• regėjimui,
• psichikos sveikatai.

„Jų trūkumas gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek kognityviniais ar emociniais pokyčiais”,– sako „Camelia“ vaistininkė G. Stankevičienė.

Kam reikia daugiau omega-3?

• žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis,
• besilaukiančioms ir žindančioms moterims,
• turintiems sąnarių ligų,
• turintiems prastą regėjimą ar sausėjančias akis,
• susiduriančiais su odos problemomis,
• tiems, kurie pastebi prastėjančią koncentraciją ar atmintį,
• žmonėms, susiduria su padidintu nerimu ar dažnesniais nuotaikos svyravimais.

Nors omega-3 galima gauti su maistu, pavyzdžiui, vartojant riebią žuvį, riešutus ar sėklas, praktikoje daugelio žmonių mityba neužtikrina pakankamo šių medžiagų kiekio. Dėl to, pasak G. Stankevičienės, omega-3 papildai dažnai tampa paprastu būdu papildyti kasdienį mitybos racioną.

„Rekomenduojama paros dozė neturėtų būti mažesnė nei 500 mg, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į produkto sudėtį, ypač į tai, kiek jame yra EPA ir DHA rūgščių. Taip pat rekomenduojama rinktis produktus be nereikalingų priedų, tokių kaip dirbtiniai dažikliai ar skonio stiprikliai“, – akcentuoja vaistininkė.

Vartoti kartu ar atskirai?

Pasak G. Stankevičienės, vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys organizme puikiai veikia sinergiškai, todėl jų vartojimas kartu dažnai yra netgi rekomenduojamas.

„Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, vartojamas kartu su omega-3 jis pasisavinamas efektyviau, todėl organizmas gali geriau išnaudoti jo naudą. Žmonės dažnai pastebi, kad vartojant šias medžiagas kartu pagerėja energijos lygis, nuotaika ir bendras atsparumas infekcijoms. Papildus rekomenduojama vartoti valgio metu arba iškart po jo, nes tokiu būdu riebaluose tirpios medžiagos pasisavinamos efektyviau“, – teigia vaistininkė.

Svarbu pasikonsultuoti su specialistu

G. Stankevičienė priduria, kad nors vitaminas D ir omega-3 dažnai pacientų vartojami profilaktiškai, jų dozės ir formos turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę. Žmonėms, vartojantiems kitus vaistus, sergantiems lėtinėmis ligomis ar nėščiosioms, prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.