Atostogų paradoksas: kodėl vienus vargina vidurių užkietėjimas, o kitus – diarėja?

Kelionės įprastai siejamos su atostogomis, atsipalaidavimu ir poilsiu, tačiau organizmas dažnai reaguoja priešingai, sutrikdydamas net paprastus fiziologinius procesus. Vienas dažniausių, bet retai aptariamų iššūkių – tuštinimosi sutrikimai. Vieni keliautojai pastebi, kad tuštinimasis tampa retesnis ir sudėtingesnis, kiti susiduria su staigiu ir dažnu viduriavimu. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė dalinasi patarimais, kaip tinkamai pasiruošti kelionei ir padėti sau ištikus nemalonumams.

„Žarnyno veikla yra labai jautri režimo pokyčiams – ją gali veikti tiek judėjimo stoka ar pakitęs miego ritmas, tiek emocinė būsena. Kadangi keliaudami neretai pakeičiame mūsų organizmui įprastą rutiną, gali pakisti ir tuštinimosi dažnis, atsirasti diskomfortas, net jei iki tol virškinimas nesukeldavo jokių problemų“, – sako J. Voverė.

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas dažniausiai pasireiškia tada, kai sulėtėja žarnyno peristaltika. Tai gali būti susiję su ilgu sėdėjimu keliaujant, mažesniu fiziniu aktyvumu ir įpročių pokyčiais. Kai organizmas negauna pakankamai judėjimo ar ignoruojamas natūralus poreikis tuštintis, išmatos ilgiau užsilaiko žarnyne, netenka vandens ir tampa kietesnės.

Simptomai:

• retesnis tuštinimasis,
• kietos išmatos,
• pilvo pūtimas,
• sunkumo jausmas ar net skausmas,
• kraujo pėdsakai išmatose.

Viduriavimas

Visai kitaip organizmas gali reaguoti, kai susiduria su dirgikliais ar infekcija. Viduriavimas dažniausiai atsiranda kaip apsauginė reakcija, kai žarnynas siekia kuo greičiau pašalinti toksinus ar patogenus.

Simptomai:

• dažnesnis tuštinimasis,
• išmatos tampa skystos,
• pilvo pūtimas,
• pilvo skausmai,
• pykinimas,
• bendras silpnumas.

Ši būklė dažnai susijusi su bakterijomis, virusais ar net apsinuodijimu maistu.

Dažniausios priežastys

Anot „Camelia“ vaistininkės, nemažai žmonių kelionėse susiduria su tuštinimosi sutrikimais ne tik dėl fizinių, bet ir dėl psichologinių priežasčių. Tokiais atvejais gali pasireikšti tiek funkcinis ar psichogeninis vidurių užkietėjimas, kai žmogus negali pasituštinti arba atvirkščiai – susiduria su padidėjusiu žarnyno aktyvumu ir viduriavimu.

„Šie sutrikimai dažnai siejami su diskomfortu naudojantis nepažįstamais tualetais, privatumo stoka, pasikeitusia aplinka ar net pasąmoniniu įpročiu tuštintis tik namuose, o įtampa ir nerimas gali papildomai paveikti žarnyno veiklą ir išprovokuoti simptomus“, – sako J. Voverė.

Kada būklė tampa rimta

Organizmui prisitaikant prie naujos aplinkos, trumpalaikiai pokyčiai laikomi natūralia reakcija. Pavyzdžiui, jei tuštinimasis retėja kelioms dienoms arba laikinai tampa dažnesnis be kitų ryškių simptomų, tai gali būti susiję su pasikeitusiu režimu ar emocine būsena. Vis dėlto svarbu gebėti atskirti, kada šie pokyčiai peržengia normos ribas ir signalizuoja rimtesnes būkles.

„Įprastai viduriavimu laikoma būklė, kai tuštinamasi daugiau nei tris kartus per dieną skystomis išmatomis, o kartu pasireiškia pilvo skausmai, pūtimas ar staigus noras tuštintis. Tuo tarpu vidurių užkietėjimas įtariamas, kai tuštinamasi rečiau nei tris kartus per savaitę, išmatos būna kietos, o pats procesas reikalauja pastangų ir sukelia diskomfortą“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.

Infekcinio viduriavimo simptomai:

• tuštinimasis daugiau nei tris kartus per dieną skystomis išmatomis,
• karščiavimas,
• šaltkrėtis,
• pykinimas,
• vėmimas,
• stiprus silpnumas,
• pilvo skausmas,
• pilvo pūtimas.

„Svarbiausia – stebėti savo organizmą ir jo pokyčius. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, stiprėja ar trukdo kasdienei veiklai, tai jau nėra laikinas organizmo prisitaikymas. Tokiu atveju nereikėtų delsti ir verta kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinktas tinkamas gydymas“,  – sako vaistininkė.

Kaip sumažinti riziką ir sau padėti kelionėje?

Norint išvengti tuštinimosi sutrikimų, rekomenduojama:

1. palaikyti reguliarų valgymo režimą,
2. nepamiršti judėti net ir ilgos kelionės metu,
3. mityboje išlaikyti balansą – nevengti skaidulų, tačiau neeksperimentuoti su itin neįprastais ar sunkiai virškinamais patiekalais,
4. laikytis higienos – rinktis saugų vandenį, vengti neplauto maisto ir atkreipti dėmesį į jo paruošimą.

Ką daryti, jei jau pasijutome blogai?

„Jei vis dėlto pasireiškia viduriavimas, svarbiausia yra skysčių ir elektrolitų atstatymas. Tuo tarpu užkietėjimo atveju padeda judėjimas, skaidulos ir valgymo reguliarumas. Svarbu neskubėti vartoti stiprių vaistų neįvertinus situacijos, nes netinkamai pasirinktos priemonės gali problemą dar labiau paaštrinti“, – pabrėžia J. Voverė.

Esant poreikiui, galima pasitelkti ir vaistinėse siūlomas priemones.

Viduriavimo atveju: tinka absorbentai su aktyvinta anglimi ar diosmektitu, elektrolitų tirpalai skysčių balansui atkurti bei probiotikai mikroflorai palaikyti.

Vidurių užkietėjimo atveju: gali padėti skaidulų maisto papildai ir švelnaus poveikio laisvinamieji, o esant stipresniam sutrikimui – trumpalaikiam naudojimui skirtos žvakutės ar mikroklizmos.

Svarbu nepiktnaudžiauti vaistais ir, užsitęsus simptomams, pasitarti su specialist