Viduriavimas užklupo visą šeimą: kaip greičiau atsigauti?

Šiltuoju metų laiku viduriavimas tampa gana dažna problema, galinti ištikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Dažniausiai ši būklė praeina savaime per kelias dienas, tačiau netinkamas viduriavimo gydymas ar klaidos namuose gali pabloginti savijautą, padidinti dehidratacijos riziką ir sukelti rimtesnių komplikacijų.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė paaiškina, kokios gali būti viduriavimo priežastys, kuo skiriasi virusinis viduriavimas, bakterinis viduriavimas ir viduriavimas apsinuodijus maistu, ką gerti nuo viduriavimo ir kada būtina kreiptis į specialistą.

„Šiltuoju metų laiku suaktyvėja bakterijos ir kiti mikroorganizmai, todėl padidėja rizika apsinuodyti maistu ar užsikrėsti žarnyno infekcijomis. Šiuo metu pastebime, kad į vaistinę vis dažniau kreipiasi žmonės, kuriuos vargina virusinio viduriavimo simptomai. Nors viduriavimas gana nemaloni būklė, dažniausiai ji nėra pavojinga, jei žmogus laiku imasi tinkamų priemonių ir stebi savo savijautą“, – sako J. Voverė.

Viduriavimo priežastys

Viduriavimas gali prasidėti dėl skirtingų priežasčių, todėl ir jo eiga ne visada būna vienoda. Vienais atvejais tai gali būti viduriavimo virusas, kitais – apsinuodijimas maistu, bakterinė žarnyno infekcija, stresas, netinkama mityba ar tam tikrų vaistų poveikis.

Pasak „Camelia“ vaistininkės, svarbu atkreipti dėmesį, kada prasidėjo simptomai, kiek laiko trunka viduriavimas, ar kartu pasireiškia karščiavimas, vėmimas, pilvo skausmai, silpnumas, kraujas ar gleivės išmatose.

J. Voverė primena, kad viduriavimas ne visada būna infekcinės kilmės. Jį gali sukelti ir mitybos klaidos, pavyzdžiui, sunkiai virškinamas, riebus maistas, kai kuriems žmonėms – pieno produktai ar žarnyno bakterijų pusiausvyrą sutrikdantys vaistai.

Dažniausios viduriavimo priežastys gali būti:

• virusinės žarnyno infekcijos;
• apsinuodijimas maistu;
• bakterinės infekcijos;
• stresas;
• žarnyno mikrofloros disbalansas;
• netinkama mityba;
• neprinokusių vaisių ar daržovių vartojimas;
• laktozės netoleravimas;
• dirgliosios žarnos sindromas;
• celiakija;
• uždegiminės žarnyno ligos;
• tam tikrų vaistų poveikis.

Virusinis viduriavimas

Kaip pasakoja „Camelia“ vaistininkė, virusinis viduriavimas dažniausiai siejamas su rotavirusais ar norovirusais. Tokiu atveju simptomai gali pasireikšti ne tik vienam žmogui – netrukus panašiai gali pasijusti ir kiti šeimos nariai ar kontaktą su sergančiuoju turėję asmenys.

Virusiniam viduriavimui būdinga:

• vandeningos išmatos;
• bendras silpnumas;
• nedidelis karščiavimas;
• galimas pykinimas;
• greitas simptomų išplitimas tarp artimųjų.

Tokia būklė paprastai praeina per 1–3 dienas, jei žmogus geria pakankamai skysčių, ilsisi ir stebi savo savijautą. Vis dėlto vaikų viduriavimas reikalauja didesnio atidumo, nes jų organizmas greičiau praranda skysčius ir elektrolitus.

Viduriavimas apsinuodijus maistu

„Apsinuodijimą maistu galima įtarti, kai simptomai prasideda labai staigiai – dažniausiai per kelias valandas po maisto suvartojimo“, – aiškina J. Voverė.

Tokiais atvejais žmogus gali aiškiai susieti simptomus su konkrečiu valgiu, ypač jei suserga ir kiti tą patį maistą valgę žmonės.

Apsinuodijus maistu gali pasireikšti:

• staigus viduriavimas;
• pykinimas;
• vėmimas;
• kūno ar raumenų skausmas;
• silpnumas;
• pilvo raižymas;
• trumpesnė, bet intensyvesnė eiga.

Tokiu atveju svarbiausia – neleisti organizmui netekti per daug skysčių ir elektrolitų.

Bakterinis viduriavimas

Bakterinis viduriavimas įprastai trunka ilgiau ir dažniau būna sunkesnis nei virusinis. Tokiu atveju gali pakilti aukštesnė temperatūra, atsirasti stiprūs pilvo spazmai, o išmatose gali pasirodyti gleivių ar kraujo. Jei viduriavimas ir aukšta temperatūra pasireiškia kartu, delsti nereikėtų.

Bakterines žarnyno infekcijas dažniausiai sukelia:

• salmonelės;
• šigelės;
• kampilbakterijos;
• E. coli bakterijos.

Anot „Camelia“ vaistininkės, jomis galima užsikrėsti vartojant nepakankamai termiškai apdorotą maistą, nepasterizuotus pieno produktus ar užterštą vandenį. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei viduriavimas tęsiasi ilgiau, stiprėja pilvo skausmai ar išmatose atsiranda kraujo.

Dažniausia klaida – per mažai skysčių

J. Voverė pabrėžia, kad viena dažniausių klaidų gydant viduriavimą namuose – per mažas skysčių vartojimas. Kai kurie žmonės mano, kad mažiau geriant sumažės ir viduriavimas, tačiau taip tik padidėja dehidratacijos rizika.

Dehidrataciją gali išduoti:

• troškulys;
• sausa burna ir lūpos;
• tamsesnis ar retesnis šlapinimasis;
• silpnumas;
• nuovargis.

Vaikams reikėtų atkreipti dėmesį ir į vangumą. Jei mažylis tampa neįprastai ramus, mieguistas ar atsisako gerti, tai gali būti vienas iš skysčių trūkumo požymių.

Ką gerti nuo viduriavimo?

Pasak „Camelia“ vaistininkės, viduriuojant svarbiausia gerti pakankamai skysčių. Tinka vanduo, šiltos arbatos, o geriausia – specialūs rehidratacijos tirpalai, kurie padeda atkurti ne tik skysčių, bet ir elektrolitų balansą.

„Patariama gerti kuo daugiau skysčių: šiltų arbatų, vandens, o idealiu atveju – specialių rehidratacijos tirpalų, kurie kompensuoja ne tik skysčius, bet ir prarastus elektrolitus. Taip pat būtina ilsėtis, vengti sunkaus fizinio darbo“, – pataria J. Voverė.

Ką valgyti viduriuojant?

Klausimas, ką galima valgyti po viduriavimo ar viduriuojant, taip pat labai svarbus. Jei yra apetitas, nereikėtų rinktis sunkaus, riebaus ar aštraus maisto, nes jis gali dar labiau dirginti virškinimo sistemą.

Viduriuojant ir atsigaunant po jo galima rinktis lengvesnį maistą:

• troškintas;
• sriubas;
• įvairias košes;
• džiūvėsėlius.

Anot „Camelia“ vaistininkės, toks maistas padeda tausoti virškinimo sistemą, o organizmui lengviau atsigauti. Svarbu vengti riebių, aštrių ir sunkiai virškinamų patiekalų, nes viduriavimas nuo maisto ar po valgio gali sustiprėti, jei žarnynas vis dar sudirgęs.

Antibiotikai nuo viduriavimo – tik gydytojui paskyrus

J. Voverė pastebo, kad kita dažna klaida – nepagrįstas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai neveikia virusų, todėl esant virusiniam viduriavimui jie nepadeda. Be gydytojo paskyrimo vartojami antibiotikai gali dar labiau sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir pabloginti savijautą.

Tai ypač aktualu, kai viduriavimas atsiranda po antibiotikų vartojimo – tokiais atvejais žarnyno bakterijų pusiausvyra jau gali būti sutrikusi, todėl savarankiškai vartoti papildomų vaistų nereikėtų.

Kada negalima vartoti vaistų nuo viduriavimo?

Nors galima rasti įvairių priemonių – žmonės dažnai ieško, kokie vaistai nuo viduriavimo, tabletės nuo viduriavimo, milteliai nuo viduriavimo ar vaistai nuo viduriavimo suaugusiems yra tinkamiausi – „Camelia“ vaistininkė įspėja, kad kai kuriais atvejais tokių preparatų vartoti negalima.

Vaistų nuo viduriavimo negalima vartoti, jei:

• pakilusi temperatūra;
• išmatose yra kraujo;
• įtariama bakterinė infekcija;
• būklė blogėja.

Tokie preparatai sulėtina žarnyno veiklą ir gali užlaikyti infekciją organizme, taip pablogindami būklę. Todėl priemones nuo viduriavimo rekomenduojama rinktis tik pasikonsultavus su vaistininku ar gydytoju, ypač jei kalbama apie vaistus nuo viduriavimo vaikams ar kūdikiams.

Kaip apsaugoti kitus šeimos narius?

Jeigu namuose plinta virusinis viduriavimas, labai svarbu sustiprinti higieną.

„Siekiant apsisaugoti nuo virusinio viduriavimo plitimo šeimoje, būtina laikytis griežtos higienos – dažnai ir kruopščiai plauti rankas, naudoti atskirus rankšluosčius, reguliariai valyti ir dezinfekuoti paviršius, ypač vonios kambarį ir virtuvę. Užterštas vietas būtina kruopščiai išvalyti, o rūbus bei patalynę skalbti aukštoje temperatūroje – tai padės sunaikinti virusus ir užkirs kelią pakartotiniam užsikrėtimui“, – sako J. Voverė.

Kada sunerimti?

„Suaugusiesiems rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 dienas, o vaikams – jei simptomai nepraeina per 24 valandas. Taip pat būtina nedelsiant ieškoti pagalbos, jei išmatose pastebimas kraujas, pakyla aukšta temperatūra, jaučiamas stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar intensyvūs pilvo skausmai“, – pabrėžia J. Voverė.

Kaip atstatyti organizmą po viduriavimo?

Atsigaunant po viduriavimo svarbiausia atkurti skysčių, elektrolitų ir žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. „Camelia“ vaistininkė primena, kad vaistinėse galima įsigyti priemonių, kurios padeda lengviau įveikti viduriavimą ir atsigauti po jo.

Pasak jos, gali būti naudingi:

• geriamieji rehidratacijos tirpalai;
• probiotikai;
• temperatūrą mažinantys vaistai, jei karščiuojama.

Probiotikai gali trumpinti viduriavimo trukmę ir padėti atkurti žarnyno mikroflorą. Vis dėlto priemones nuo viduriavimo, ypač vaikams, kūdikiams ar esant stipresniems simptomams, rekomenduojama vartoti tik pasikonsultavus su vaistininku ar gydytoju.