Vaistų laikymas vasarą: kur jų nepalikti ir kaip suprasti, kad vartoti jau nebegalima?

Vasarą dažniau keliaujame, daugiau laiko leidžiame gamtoje, sodybose ar stovyklavietėse, todėl kartu su savimi neretai pasiimame ir kelioninę vaistinėlę. Vis dėlto vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Saulius Morkūnas primena, kad vaistams saulėtų atostogų nereikia – net kelias valandas juos laikant netinkamomis sąlygomis, galima susidurti su problemomis.

Pasak vaistininko, vaistų laikymas vasarą reikalauja daugiau atidumo, nes aukšta temperatūra, tiesioginiai saulės spinduliai ir drėgmė gali paveikti ne tik vaistų išvaizdą, bet ir jų veiksmingumą. Dėl to svarbu žinoti, kaip turėtų atrodyti saugus vaistų laikymas namuose, kelionėje, automobilyje ar paplūdimyje.

Kodėl vasarą vaistų laikymas tampa sudėtingesnis?

Vasarą didžiausias vaistų priešas yra aukšta aplinkos temperatūra. Daugumą vaistų rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje, kuri neviršytų 25 laipsnių šilumos, sausoje ir nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje.

Jeigu ant preparato pakuotės nurodyta, kad būtinas vaistų laikymas šaldytuve, tai reiškia, kad preparatui reikalinga žemesnė temperatūra – dažniausiai 2–8 laipsniai.

„Camelia“ vaistininkas paaiškina, kad net trumpalaikis netinkamas laikymas gali pakenkti vaisto kokybei.

„Karštis bei drėgmė gali paspartinti veikliųjų medžiagų irimą, pakeisti jų konsistenciją, tirpumą ar pasiskirstymą preparate. Tai ypač svarbu skystiems vaistams bei maisto papildams, tepalams, žvakutėms, purškalams ar preparatams, kurių sudėtis yra jautresnė temperatūros pokyčiams“, – sako S. Morkūnas.

Kokiems preparatams karštis pavojingiausias?

„Camelia“ vaistininkas atkreipia dėmesį, kad kai kuriuos vaistus ir maisto papildus vasarą reikėtų saugoti ypač atidžiai. Dalis jų jautriau reaguoja į temperatūros pokyčius, drėgmę ar tiesioginius saulės spindulius.

Ypač atsargiai reikėtų laikyti:

• insuliną;
• hormoninius preparatus;
• antibiotikus;
• akių lašus;
• žvakutes;
• tepalus;
• gelius;
• purškalus;
• probiotikus ir kitus gyvųjų bakterijų turinčius preparatus.

Karščiui ir drėgmei jautrūs gali būti ir kai kurie vitaminai ar maisto papildai, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys, geležies preparatai, kasos ar kepenų fermentai.

Pasak S. Morkūno, neatsitiktinai skystų vaistų ar maisto papildų buteliukai dažnai būna tamsiai žali ar rudi – tokia pakuotė padeda sumažinti tiesioginių saulės spindulių poveikį preparatui. Tačiau net ir tokia apsauga nėra pakankama.

„Jei net ir tokiu būdu apsaugotą skystą vaistą padėsime ant palangės, kur jį pasieks saulė, žalos vaistui rizika išlieka labai didelė“, – pabrėžia „Camelia“ vaistininkas.

Dažniausia klaida – vaistai paliekami automobilyje

Viena dažniausių vasaros klaidų – vaistus palikti automobilyje. Net jei lauke temperatūra neatrodo itin aukšta, automobilio salonas saulėje įkaista labai greitai, o temperatūra jame gali būti net 10 ar daugiau laipsnių aukštesnė nei lauke.

S. Morkūnas įspėja, kad vaistų nereikėtų palikti:

• automobilio daiktadėžėje;
• ant sėdynės;
• bagažinėje;
• kelioninėje vaistinėlėje, jei ji automobilyje lieka visai dienai.

Ar vaistus galima laikyti rankinėje ar kuprinėje?

Rankinė ar kuprinė atrodo patogus būdas reikalingus vaistus turėti su savimi, tačiau vasarą tai ne visada saugu. Jei krepšys paliekamas saulėje, paplūdimyje, ant dviračio krepšio ar prie lango, jame esantys vaistai gali būti paveikti karščio.

„Camelia“ vaistininkas pabrėžia, kad rizika dar didesnė, jei kartu atsiranda ir drėgmė.

Drėgmė gali paveikti įvairias vaistų formas:

• tabletės gali pakeisti struktūrą;
• kapsulės gali pradėti minkštėti;
• kapsulės gali sulipti;
• milteliai gali sukibti į gumulus;
• veikliosios medžiagos gali pradėti kisti.

Dėl to vaistų laikymas namuose taip pat turi būti apgalvotas – ne kiekviena patogi vieta yra tinkama vaistams.

Kodėl vaistų nereikėtų laikyti vonios kambaryje?

Pasak S. Morkūno, drėgmė vaistams ir maisto papildams gali būti tokia pat pavojinga kaip ir karštis.

Rizikinga vaistus laikyti:

• vonios kambaryje;
• šalia gyvatuko;
• patalpoje su šildomomis grindimis;
• prastai vėdinamoje vietoje;
• ten, kur kaupiasi drėgmė.

Tokios sąlygos gali paveikti vaisto struktūrą, konsistenciją ir veikliąsias medžiagas, todėl ilgainiui preparatas gali tapti netinkamas vartoti net ir tada, kai vaistų galiojimo laikas dar nėra pasibaigęs.

Kaip laikyti vaistus, kai keliaujame?

Tinkamos vaistų ir maisto papildų laikymo sąlygos visada būna nurodytos gamintojo – ant pakuotės arba informaciniame lapelyje. Prieš kelionę svarbu patikrinti, ar preparatą galima laikyti kambario temperatūroje, ar jam būtinos vėsesnės sąlygos.

„Svarbu atkreipti dėmesį, jei atidarius preparatą, vėliau jį reikia laikyti šaldytuve, o kai kuriems vaistams visada svarbu užtikrinti vėsią temperatūrą. Apie tai visada galite pasitarti su savo vaistininku“, – sako S. Morkūnas.

Keliaujant automobiliu, vaistus geriausia laikyti transporto priemonės salone, bet taip, kad jų nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Tam gali būti naudojamas skysčiams nepralaidus krepšelis su apsauga nuo temperatūros kaitos – jo vidus būna padengtas specialia apsaugine medžiaga.

Jeigu preparatą būtina laikyti šaldytuve, reikėtų naudoti termokrepšį ar šaltkrepšį. Vis dėlto svarbu, kad vaistas tiesiogiai nesiliestų su ledo elementais ir neužšaltų.

Vaistai palapinėje, paplūdimyje ir lėktuve

Panašios taisyklės galioja ir keliaujant į gamtą, nakvojant palapinėje ar nešantis vaistus į paplūdimį. Svarbiausia – kuo ilgiau kontroliuoti vaistų temperatūrą ir pasirūpinti, kad aplinka būtų sausa.

„Vykstant lėktuvu, vaistus geriausia turėti rankiniame bagaže, ypač jei jie vartojami nuolat. Taip sumažėja rizika, kad negalėsime pasiekti vaistų, kai jų prireiks, ar jie bus paveikti netinkamų sąlygų, dings kartu su registruotu bagažu“, – paaiškina „Camelia“ vaistininkas.

Kaip suprasti, kad vaisto vartoti nebereikėtų?

Kartais žmonės pirmiausia tikrina tik galiojimo datą, tačiau vien jos nepakanka. Net jei vaistų galiojimas dar nepasibaigęs, preparatas gali būti netinkamas vartoti, jei jis buvo laikytas netinkamomis sąlygomis.

Vaisto vartoti nereikėtų, jei pastebite:

• spalvos pokyčius;
• neįprastą kvapą;
• pakitusią formą;
• pakitusią konsistenciją;
• tablečių trupėjimą;
• kapsulių suminkštėjimą;
• kapsulių sulipimą;
• drumstą sirupą;
• tepalo išsisluoksniavimą;
• tepalo susikristalizavimą;
• aptirpusias žvakutes.

Ką daryti, jei pasibaigė vaistų galiojimo laikas?

Jei baigėsi vaistų galiojimo laikas, preparatų vartoti nereikėtų. Pasibaigusio galiojimo vaistų vartojimas gali būti rizikingas, nes nebėra garantijos, kad vaistas išliko veiksmingas ir saugus.

S. Morkūnas pažymi, kad tas pats galioja ir tais atvejais, kai galiojimo laikas dar nepasibaigęs, bet vaistas buvo laikytas karštyje, drėgmėje ar tiesioginėje saulėje ir pasikeitė jo išvaizda. Tokiu atveju vien vaistų galiojimo žymėjimas ant pakuotės nebėra pakankamas pagrindas vartoti preparatą.

„Jei kyla abejonių, nuvykite į artimiausią vaistinę. Specialistas gali įvertinti preparato tipą, laikymo sąlygas, pakuotės informaciją ir patarti, ar jį dar galima vartoti, ar geriau palikti vaistinėje utilizavimui ir pakeisti kitu“, – sako „Camelia“ vaistininkas.