DIFOLIN+, 30 kaps.

MAISTO PAPILDAS

GELEŽIES ĮSISAVINIMUI
 
Difolin^®+ - mitybai papildyti geležimi, folio rūgštimi, vitaminais B₁₂, D₃, C ir variu. Skirtas suaugusiesiems ir vaikams nuo 12 metų, ypač vegetarams, planuojančioms pastoti, nėščioms ir maitinančioms moterims.

• Geležis, folio rūgštis, vitaminas B₁₂ – vieni iš būtiniausių kraujo gamybai elementų. Geležis ir vitaminas B₁₂ padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, geležis - normalų hemoglobino susidarymą, foliatai - normalią kraujodarą.
• Varis padeda palaikyti normalų geležies pernešimą organizme.
• Vitaminas C gerina geležies įsisavinimą.
• Vitaminas D svarbus daugeliui organizmo procesų, pvz. padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, kaulų bei dantų būklę.

 
Difolin^®+ sudėtyje naudojama mikrokapsuliuota liposomose geležis, kuri organizme efektyviai pasisavinama, neturi geležies poskonio, nedirgina virškinamojo trakto, neturi sąveikos su maistu (kava, arbata, pieno produktais).
 

• Taip pat geležis, varis, vitaminai C ir B₁₂ padeda palaikyti normalią energijos apykaitą.
• Varis, vitaminai C ir B₁₂ padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą. Foliatai, vitaminai C ir B₁₂ padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, o foliatai, geležis, vitaminai C ir B₁₂ padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.
• Geležis naudinga normaliai vaikų pažintinei raidai.
• Foliatai, geležis, varis, vitaminai D, C ir B₁₂ padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
• Foliatai padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu.
• Papildomai vartojant folio rūgšties, nėščiosios kraujo eritrocituose daugėja folatų. Mažas folatų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Teigiamas poveikis atsiranda per parą papildomai suvartojant 400 μg folio rūgšties ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki pastojimo ir iki trijų mėnesių po jo.
• Foliatai, geležis, vitaminai D ir B₁₂ atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
• Vitaminas C ir varis padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

 

Vartojimas: rekomenduojama suaugusiesiems ir vaikams nuo 12 metų, ypač planuojančioms pastoti, nėščioms ir maitinančioms moterims, gerti po 1 kapsulę per dieną, jei Jūsų gydytojas nepaskyrė kitaip, ryte pusvalandį prieš valgį užgeriant stikline vandens.

 
Sudedamosios dalys: emulsiklis - mikrokristalinė celiuliozė, natrio L-askorbatas (vitaminas C), kapsulės apvalkalas (stabilizatorius – hidroksipropilmetilceliuliozė, dažiklis – kalcio karbonatas, vanduo), liposominė geležis (kukurūzų krakmolas, geležies difosfatas (geležies pirofosfatas), emulsiklis - saulėgražų lecitinas), cholekalciferolis (vitaminas D₃), cianokobalaminas (vitaminas B₁₂), lipnumą reguliuojančios medžiagos – riebalų rūgščių magnio druskos ir silicio dioksidas, vario gliukonatas, pteroilmonoglutamo rūgštis (folio rūgštis).
   
Labai svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.
 
Laikyti tamsioje, sausoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.
 
Gamintojas: Valentis AG, CH-6982 Agno - Lugano, Šveicarija.
Platintojas: UAB „Valentis Baltic”, Molėtų pl. 11, LT-08409 Vilnius, Lietuva.
Pagaminta ES.
 

 
ĮDOMŪS FAKTAI
 
Geležis

• Geležis - gyvybiškai būtinas mikroelementas, atliekantis svarbų vaidmenį medžiagų ir energijos apykaitoje. Ji organizme naudojama kiekvienos ląstelės deguonies poreikiui patenkinti, elektronų perdavimo procese, oksidacijos reakcijoms, energijos metabolizmui.
• Žmogaus organizme yra apie 3 g geležies. Daugiausia jos būna hemoglobine, eritrocituose, mioglobine raumenyse, kai kuriose kepenų ląstelėse ir fermentuose. Geležies atsargos turi būti nuolat papildomos. Jei iš maisto įsisavinamos geležies kiekis per mažas, imamos naudoti geležies atsargos iš organizmo. Geležies trūkumui jautriausios yra vaisingo amžiaus moterys, ypač nėščios, taip pat aktyviai sportuojantys žmonės, pagyvenę asmenys ir vaikai.
• Daugiausia geležies iš maisto gaunama su mėsa (ypač veršiena, kepenėlėmis, inkstais), žuvimi, grūdinėmis ir ankštinėmis kultūromis, riešutais, kiaušinių tryniais, žaliomis lapinėmis daržovėmis ir bulvėmis.

 
Vitaminas C

• Vitaminas C organizme nėra sintetinamas, o su maistu gaunamas daugiausiai iš vaisių, uogų, žalių daržovių. Termiškai apdorojant maistą didelė dalis jo suyra, todėl jei mityba nevisavertė, vitamino C gali tekti vartoti papildomai.
• Vitaminas C organizme atlieka daug funkcijų. Jis svarbus užtikrinant tinkamą geležies įsisavinimą.

• Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Jis svarbus tinkamai imuninės, nervų sistemos veiklai, energijos apykaitai. Vitaminas C dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų, reikalingas kolageno gamybai organizme bei nervinius impulsus pernešančių medžiagų sintezei.

 
Varis

• Varis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Trečias pagal svarbą po geležies ir cinko. Apskaičiuota, kad suaugusio žmogaus organizme yra 50-150 mg vario. Jis - daugelio fermentų, baltymų sudedamoji dalis. Daugiausiai vario yra subproduktuose, jūrų gėrybėse, riešutuose, sėklose, viso grūdo javuose ir jų produktuose.
• Varis yra būtinas geležiai transportuoti į kaulų čiulpus raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Esant stipriam vario trūkumui, geležis paprastai kaupiasi daugelyje audinių. Vario trūkumą lydi anemija, panaši į tą, kurią sukelia geležies trūkumas.
• Varis dalyvauja daugelyje oksidacinių reakcijų, ląstelių energijos gamyboje. Yra svarbus normaliam nervinių impulsų perdavimui užtikrinti. Su variu susijęs fermentas citochromo c oksidazė reikalingas imuninių ląstelių energijos gamybai. Kitas vario fermentas - superoksido dismutazė (SOD) vaidina svarbų vaidmenį saugant imunines ląsteles nuo laisvųjų radikalų.

 
Vitaminas B₁₂

• Vitaminas B₁₂ yra vandenyje tirpstantis B grupės vitaminas. Organizmas kaupia tik tam tikras šio vitamino atsargas kepenyse, inkstuose, tad jo kiekis žmogaus kūne yra apie 2-3 mg. Negaunant pakankamai šio vitamino, atsargos senka, todėl būtina jas nuolat papildyti. Vitaminas B₁₂ gaunamas iš gyvūninės kilmės produktų, kiaušinių, pieno produktų, kai kurių žuvų (sardinių), raudonosios mėsos, daugiausia – iš kepenų, inkstų.
• 2007 m. atliktas Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimas atskleidė, kad gyventojai vitamino B₁₂ suvartoja mažiau nei rekomenduojama. Viena iš problemų – skurdi mityba.
• Jautriausi vitamino B₁₂ trūkumui yra žmonės, vengiantys gyvūninės kilmės maisto produktų (vitamino B₁₂ beveik nėra augalinės kilmės maiste); vyresnio amžiaus žmonės (skirtingų mokslininkų duomenimis nuo 10 iki 30 proc. šių žmonių susiduria su vitamino B₁₂ pablogėjusio įsisavinimo iš maisto problema); žmonės, kuriems sutrikęs šio vitamino įsisavinimas dėl virškinamojo trakto uždegimų, susilpnėjusios kasos funkcijos, arba jei trūksta jo rezorbcijai būtinos medžiagos - vidinio faktoriaus (IF).

• Vitaminas B₁₂ organizme daugiausiai turi įtakos kraujodaros ir nervų sistemoms. Pakankamas vitamino B₁₂ kiekis padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) susidarymą kaulų čiulpuose, normalią neurologinę ir psichologinę funkcijas. Jis reikalingas mielino dangalo sintezei nervų ląstelėse ir tam tikrų nervinių impulsų pernešėjų sintezei.
• Be to, yra žinoma, kad vitaminas B₁₂ svarbus normaliai energinių medžiagų apykaitai, normaliam imunitetui, ląstelių dalijimosi procesui, padeda mažinti pavargimo jausmą, nuovargį, dalyvauja aminorūgščių biosintezėje.

 
Foliatai

• Foliatai (vitaminas B₉) yra priskiriami vandenyje tirpių vitaminų B grupei. Jų sintetinė, gerai organizmo įsisavinama, forma vadinama folio rūgštimi. Foliatai negali būti sintezuojami žmogaus organizme, todėl reikiamas jų kiekis kasdien turi būti gaunamas su maistu arba maisto papildais.
• Nustatyta, kad foliatai padeda palaikyti normalią kraujodarą. Esant jų nepakankamumui, lėtėja visų ląstelių dalijimasis organizme ir kaulų čiulpuose ima kauptis nenormaliai dideli eritrocitai su prastai diferencijuotais branduoliais. Taip atsitinka todėl, kad dėl foliatų trūkumo sutrikus DNR sintezei ląstelės tik auga, tačiau nesidalija ir lieka pilnai nesubrendusios.
• Foliatai padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, mažinti pavargimo jausmą, nuovargį. Esant smarkiam foliatų trūkumui, pasireiškia silpnumas, galvos skausmas, dėmesio koncentracijos sutrikimas. Žmonėms, kurių organizme mažai foliatų, didėja galimybė susirgti depresija, jų nuotaika būna prastesnė.
• Foliatai atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese, padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu. Folio rūgštis reikalinga kiekvieno žmogaus ląstelių dalijimosi ir audinių augimo procesuose, tačiau nėščiai moteriai yra ypač svarbu gauti pakankamą kiekį, kad užtektų ir jos, ir besivystančio kūdikio organizmo sparčiai besidalijančioms ląstelėms.
• Tiriant tiek Europos gyventojų, tiek konkrečiai lietuvių mitybos įpročius nustatyta, kad moterys foliatų su maistu gauna mažiau, negu rekomenduojama suvartoti. Apklausų rezultatai rodo, kad trečdalis nėščiųjų folio rūgšties papildomai nevartoja. Todėl vaisingo amžiaus moterims, galvojančioms apie būsimojo kūdikio sveikatą, dar prieš pastojant rekomenduojama pradėti papildomai vartoti mažiausiai po 400 μg folio rūgšties per parą ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki pastojimo ir iki trijų mėnesių po jo. Turint omenyje, kad kūdikio žindymo metu folio rūgšties poreikis taip pat būna padidėjęs, vertėtų folio rūgšties papildomai vartoti tol, kol kūdikis maitinamas krūtimi.
• Papildomai vartojant folio rūgšties, nėščiosios kraujyje daugėja foliatų. Mažas foliatų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Įrodyta, kad papildomas folio rūgšties vartojimas iki pastojimo ir nėštumo metu sumažina kūdikių nervinio vamzdelio defektų dažnį.
• Cheminių reakcijų, kuriose dalyvauja foliatai, metu aminorūgštis homocisteinas verčiamas metioninu. Trūkstant B grupės vitaminų, taip pat ir folio rūgšties, sutrinka homocisteino virtimo metioninu procesas ir padidėja homocisteino kiekis kraujyje. Mokslininkai, išanalizavę 30 skirtingu metu įvairiose pasaulio šalyse atliktų tyrimų, padarė išvadą, kad padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje gali būti susijęs su didesne išeminės širdies ligos rizika.

 
Vitaminas D

• Viena iš vitamino D formų - vitaminas D₃ (cholekalciferolis) yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris sintetinamas žmogaus odoje, veikiant ultravioletiniams (UV-B) saulės spinduliams. Vitamino D₃ gaunama iš gyvulinės kilmės maisto produktų (riebių žuvų, kiaušinių trynių, kepenų, sviesto, sūrio), bet natūraliuose produktuose jo kiekiai nėra dideli.
• Vitaminas D dalyvauja daugybėje organizme vykstančių procesų ir atlieka daug funkcijų, iš kurių viena svarbiausių yra palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo koncentraciją. Ši pusiausvyra svarbi ląstelėse vykstantiems procesams, kaulų mineralizavimui, nervų bei raumenų funkcijai. Nustatyta, kad vitaminas D pagerina kalcio bei fosforo įsisavinimą ir padeda palaikyti reikiamą kalcio kiekį kraujyje.

• Jei organizme nėra vitamino D, pasisavinama tik apie 15 proc. kalcio ir apie 60 proc. fosforo, silpsta raumenys, o esant sunkiam vitamino D nepakankamumui pasireiškia raumenų silpnumas, difuziniai raumenų skausmai, eisenos pakitimai.
• Teigiama, kad šio vitamino nepakanka daugiau kaip 70 proc. mūsų platumos gyventojų. Daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje), kur saulėtų dienų ne taip jau daug, vitamino D sintezė organizme negali būti pakankama. Todėl daugiau vitamino reikėtų gauti su maistu. Be abejo, piktnaudžiauti šiuo vitaminu nereikėtų, nes smarkus ir ilgalaikis vitamino D perdozavimas yra pavojingas.