Tyrimas rodo, kad negalią turintys asmenys Lietuvoje vis dar susiduria su diskriminacija: kaip galime tai sustabdyti?
Vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad negalia neturėtų riboti žmogaus galimybių, tačiau tyrimas rodo, kad negalią turinčių žmonių atskirtis visuomenėje vis dar giliai įsišaknijusi. 2025 m. rugsėjį „Spinter Research“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, kaip keičiasi lietuvių požiūris į žmones su negalia, kokiose srityse dar išlieka atskirtis ir kas, gyventojų nuomone, labiausiai padėtų ją mažinti.
Vaistinių tinklas „Camelia“ drauge su Lietuvos paralimpiniu komitetu tęsia socialinės atsakomybės iniciatyvą „Kartu vienas dėl kito“, pristatydamas kampaniją „Bendrystė augina čempionus“. Kampanijos tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kiek daug reikšmės negalią turintiems žmonėms turi artimiausios aplinkos narių – šeimos, draugų, mokytojų, kolegų ir pan. – požiūris, palaikymas ir iniciatyvumas. Projekto metu savo įžvalgomis dalinsis ne tik skirtingas negalias turintys sportininkai, bet ir jų artimieji bei įvairių sričių ekspertai.
„Kartu vienas dėl kito“ – tai projektas apie žmones ir juos supančią aplinką, kuri daro didelę įtaką gyvenimo kokybei. Norime, kad visuomenė išgirstų negalią turinčių žmonių patirtis ir ekspertų įžvalgas – kaip gali pasikeisti kasdienybė, jei šalia būtų palaikanti bendruomenė, ir kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie pokyčio“, – sako Kristina Veštortienė, vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė.
Vis dar patiria diskriminaciją
Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad diskriminacija ir atskirties jausmas negalią turinčių žmonių atžvilgiu vis dar giliai įsišakniję. Vos trečdalis apklaustųjų (30 proc.) mano, kad Lietuvoje žmonėms su negalia sudaromos tokios pačios galimybės kaip ir tiems, kurie negalios neturi. Didžioji dauguma – 60 proc. respondentų vis dar įsitikinę, kad negalią turintys asmenys susiduria su nelygybe.
Kalbant apie diskriminaciją, net 95 proc. tyrimo dalyvių mano, kad žmonės su negalia ją patiria. 9 proc. nurodė, jog diskriminacija vyksta nuolat, 38 proc. – kad dažnai, o beveik pusė apklaustųjų – kad susiduria su pavieniais diskriminacijos atvejais.
Dažniausiai minima sritis, kurioje žmonės turintys negalią susiduria su barjerais, yra darbo rinka – tai nurodė 73 proc. gyventojų. Toliau rikiuojasi viešųjų erdvių ir pastatų prieinamumas (54 proc.), viešosios paslaugos (36 proc.), švietimo įstaigos (34 proc.) bei kultūros ir pramogų vietos (30 proc.). Tai rodo, kad nors sąmoningumas auga, fizinės ir socialinės aplinkos prieinamumas tebėra iššūkis.
Kaip keičiasi visuomenės požiūris?
Dauguma tyrimo dalyvių mano, kad visuomenės požiūris į žmones, turinčius negalią, per pastaruosius penkerius metus pagerėjo – taip teigė 61 proc. apklaustųjų. 90 proc. respondentų vis dar įsitikinę, kad keičiant visuomenės požiūrį reikia įdėti daugiau pastangų. Pasak gyventojų, labiausiai prie pokyčių galėtų prisidėti švietimas, pateikiantis negalią kaip visuomenės įvairovės dalį (65 proc.), aktyvi žmonių turinčių negalią integracija (60 proc.) ir socialinės iniciatyvos (47 proc.).
„Tyrimo rezultatai rodo, kad ir toliau turime kalbėti apie stereotipus ir jų paneigimą. Mums svarbu šviesti visuomenę ne tik apie fizinę, bet ir emocinę sveikatą, skatinant empatiją, įtrauktį ir tarpusavio supratimą. Kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu įgyvendiname kampanijas, kurios padeda visuomenei artimiau pažinti paralimpiečius – nuo jų įkvepiančių istorijų viešinimo iki projektų, kviečiančių stebėti varžybas. Tuo pačiu veikiame ir praktiškai – mūsų lojalumo programa „Kartu vienas dėl kito“ padeda sumažinti išlaidas sveikatai žmonėms turintiems negalią ir prisideda prie realaus pokyčio kasdienybėje kūrimo“, – sako „Camelia“ vadovė.
Paralimpiečių sportas įkvepia kitus
Tyrimo duomenimis, 84 proc. apklaustųjų teigiamai vertina žmonių turinčių negalią užsiėmimą profesionaliu sportu, o 57 proc. gyventojų sako, kad mielai sportuotų kartu. Stebėdami sportininkus turinčius negalią, dauguma gyventojų (57 proc.) sako suprantantys, kad viskas įmanoma, 43 proc. jaučia pagarbą, o trečdalis – pasididžiavimą ar žavėjimąsi.
„Sportas – tai kelias, kuriame žmonės dažnai atranda save iš naujo. Kai kalbame apie lygybę, turime kalbėti ir apie galimybes, o sportas jas sukuria. Jis suteikia ne tik fizinės stiprybės, bet ir pasitikėjimo savimi bei keičia visuomenės požiūrį. Matau, kaip vaikai, kurie ateina išbandyti paralimpinio sporto, išdrįsta svajoti drąsiau, o jų tėvai – tiki labiau“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
„Camelia“ užsakymu, 2025 metų rugsėjo mėnesį tyrimą atliko „Spinter Research“. Jame dalyvavo 1017 šalies gyventojai, nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrime naudotas kvotinės atrankos metodas.
