Dislipidemija - pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų veiksnys

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Egidija Rinkūnienė, per metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje miršta maždaug 17 milijonų žmonių. Tai sudaro trečdalį visų mirčių skaičiaus. Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje (dislipidemija) išsivysčiusiose šalyse laikoma viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, mat ši patologija - pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Kas yra kas?
Širdies ir kraujagyslių ligos - tai ligos, susijusios su širdies ir arterijų, kuriomis kraujas teka į svarbiausius organus, funkcijų sutrikimu.
Cholesterolis - tai į vašką panaši medžiaga, kurią neša kraujo tėkmė. Cholesterolio yra visose ląstelėse, jis svarbus pastarųjų veiklai. Tačiau jei cholesterolio organizme yra per daug, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Lipoproteinai - tai riebalų ir baltymų dariniai, kurie perneša riebalus į kraują. Jie gali būti didelio tankio (DTL) ir mažo (MTL). Didelio tankio lipoproteinai (gerasis cholesterolis) yra atsakingi už cholesterolio pašalinimą iš arterijų ir audinių. Mažo tankio lipoproteinus (blogąjį cholesterolį) reikėtų kaltinti dėl cholesterolio kaupimosi kraujagyslių sienelėse ir audiniuose. 
Trigliceridai  - tai laisvi kraujo riebalai, gaunami su maistu, naudojami kaip energijos šaltinis.
Dislipidemija - tai lipidų koncentracijų pokyčiai kraujo serume, dažniausiai jų padidėjimas.

Kuo grasina per didelis cholesterolio kiekis kraujyje?
Normaliam organizmo funkcionavimui cholesterolis yra būtinas. Jis ypač reikalingas ląstelių membranoms, hormonų sintezei. Svarbiausia, koks kraujyje yra gerojo ir blogojo cholesterolio santykis. Jei blogojo cholesterolio kraujyje yra itin daug, žmogus rizikuoja susirgti stenokardija, miokardo infarktu, insultu, ateroskleroze, taip pat artritu. Perteklinis blogasis cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, tokiu būdu susiformuoja riebalų apnašos. Rezultatas - sumažėja kraujagyslių elastingumas, jos susiaurėja, dėl to ilgainiui sutrinka kraujotaka. Nesiimant jokių priemonių, arterijos apskritai gali užsikimšti.
Cholesterolio kiekį kraujyje būtina reguliuoti. Kadangi maždaug trečdalis viso cholesterolio į organizmą patenka su maistu (kitus du trečdalius pagamina kepenys), labai svarbu yra tai, kaip žmogus maitinasi. Jei blogojo cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis, būtina mažinti riebių produktų, gyvulinės kilmės riebalų suvartojimą. Cholesterolį mažina: produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, probiotikai, žuvis, kurioje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, augaliniai aliejai, vitaminas C, žalioji arbata, artišokai, česnakai, vaistinė ožragė ir kt.

Kaip išvengti dislipidemijos?
Geriausias ir paprasčiausias būdas laiku pastebėti bei koreguoti rizikos veiksnius: 
- normalizuoti kraujospūdį, 
- normalizuoti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, 
- stengtis palaikyti normalų kūno svorį,
- nerūkyti,
- sveikai maitintis, 
- būti fiziškai aktyviems,
- stengtis nepasiduoti blogoms emocijoms, stresui.
Gydytojui diagnozavus dislipidemiją, prieš paskiriant gydymą, būtina atlikti išsamius tyrimus, nustatyti lydinčias ligas. Visiems pacientams be išimties paskiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidų kiekį kraujyje mažinanti dieta, padidinamas fizinis aktyvumas, taip pat labai svarbu sumažinti svorį, atsisakyti žalingų įpročių. Paskiriami atitinkami vaistai. Būtina atminti! Jei vartojant vaistus nėra koreguojamas gyvenimo būdas, vaistų poveikis nebus toks efektyvus ar ilgalaikis, kokio tikimasi.

Kaip nustatomas cholesterolio kiekis?
Paprasčiausias cholesterolio tyrimas - tai kraujo mėginys iš piršto. Išsamesnis ir tikslesnis yra veninio kraujo tyrimas. Jį rekomenduojama atlikti nevalgius.
Jei žmogus neserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu, lipidų tyrimas yra vertinamas pagal šias normas:

• bendrasis cholesterolis < 5 mmol/l;
• MTL-cholesterolis < 3 mmol/l;
• DTL-cholesterolis vyrams > 1,0 mmol/l; moterims > 1,2 mmol/l;
• trigliceridai

Kiti širdies ir kraujagyslių ligų veiksniai (blokas į spalvą)
Širdies ir kraujagyslių ligas išprovokuoja ne tik dislipidemija, bei ir:
Padidėjęs kraujo spaudimas - aukštas kraujospūdis žaloja kraujagysles, padidina širdies darbo krūvį, dėl to laikui bėgant širdis nusilpsta. Kraujo spaudimą galima kontroliuoti sportuojant, neturint žalingų įpročių, patiriant kuo mažiau streso, valgant sveiką maistą, pakankamai ilsintis.
Rūkymas.
Cukrinis diabetas. 
Amžius - kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika susirgti.
Paveldimumas - jei  iš šeimos narių kas nors yra sirgęs minėtomis ligomis, rizika susirgti padidėja.
Lytis - vyrams yra didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, moterims ši rizika padidėja po menopauzės.
Nutukimas, metabolinis sindromas (su nutukimu siejama patologija).