Sutrikusi skydliaukė - „stresas“ visam organizmui
Ko gero, nėra nei vieno žmogaus, kuris nežinotų apie miokardo infarkto, plaučių vėžio ar cukrinio diabeto riziką, tačiau skydliaukė ir jos ligos dažnai yra po paslapties skraiste. Ką vertėtų žinoti apie šį vieną iš svarbiausių žmogaus organų, kurio sutrikimai gali lemti daugybę sveikatos problemų – nuo depresijos, nemigos ir krentančio svorio iki lytinės funkcijos sutrikimo bei širdies permušimų? Pasakoja „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Vilma Gavelienė.
Specialistai pastebi, kad skydliaukės ligos dažnėja – didesni ar mažesni skydliaukės pakitimai nustatomi net dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Kai kuriais duomenimis, skydliaukės sutrikimų turi netoli 30 proc. šalies gyventojų. Beveik pusei pacientų liga diagnozuojama pavėluotai, nes skydliaukės sutrikimo simptomai dažnai palaikomi kitomis ligomis ar natūraliais senėjimo požymiais.
Skydliaukė – mažytė drugelio formos endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje. Jos gaminami hormonai daro įtaką kepenų, inkstų, širdies, smegenų, lytinių ir kitų organų darbui. Kitaip tariant, nuo skydliaukės darbo priklauso žmogaus kūno masė, aktyvumas, mąstymas, vaisingumas ir net grožis.
Paveikia visus organus
Skydliaukės sutrikimus atpažinti nėra lengva, jie paprastai susiję su hormonine pusiausvyra. Kai skydliaukės veikla susilpnėja, vargina mieguistumas, apatija, nuovargis, auga svoris, sumažėja kraujospūdis, lūžinėja plaukai, sausėja nagai, oda, kietėja viduriai, atsiranda šalčio baimė, apima depresija ar apatija.
Kai skydliaukė suaktyvėja, simptomai priešingi: greitėja žmogaus organizmo medžiagų apykaita, krinta svoris, padidėja kraujospūdis, daužosi širdis, didėja prakaitavimas, nervingumas, atsiranda šilumos netoleravimas, taip pat atsiranda skydliaukės mazgai, vadinamoji struma. Jei mazgas nedidelis, žmogus jo gali ir nepajusti.
Reikėtų paminėti, kad mazgai skydliaukėje randami gana dažnai, tačiau apie 90 proc. jų yra gerybinės kilmės. Visgi atradus tokį, būtina periodiškai atlikti tyrimus, atidžiau sekti savo sveikatą.
Negydomi bet kokie skydliaukės funkcijos sutrikimai paveikia visus organus. Dažniausiai pakinta širdies ritmas, sutrinka baltymų ir angliavandenių apykaita, nervų sistema, moterims sutrinka mėnesinių ciklas, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, tuo pačiu atsiranda didesnė širdies ligų rizika.
Svarbi ir mityba
Gydytojos teigimu, nėra vienos priežasties, dėl kurios sutrinka skydliaukės veikla. Tai gali būti genetiniai veiksniai, nuolatinis stresas, įvairios virusinės infekcijos, aplinkos užterštumas, jonizuojančioji spinduliuotė. Nustatyta, kad skydliaukės mazgų atsiradimui ir išvešėjimui didelės įtakos turi ir netinkama mityba, ypač - jodo trūkumas maiste. Jei nuo vaikystės žmogus gauna pakankamai jodo, tikimybė susirgti skydliaukės ligomis yra gerokai mažesnė. Tad jodo trūkumą rekomenduojama kompensuoti vartojant joduotą druską, jūros kopūstus, jūros žuvis ir gėrybes, graikinius riešutus, taip pat tinkami ir jodo turintys maisto papildai. Jodo taip pat gausu kiaušiniuose, duonoje, žaliose salotose.
Specialistai pataria imtis ir kitų profilaktinių priemonių – žmonėms nuo 35 metų amžiaus kas penkerius metus reikėtų atlikti skydliaukės hormonų ir echoskopinius tyrimus. Esant sveikatos sutrikimams tirtis reikia ir dažniau. Tikrinti skydliaukę būtina visoms nėščiosioms, taip pat sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, kai yra padidėjęs kraujospūdis, esant aukštam cholesterolio lygiui ar net kamuojant psichikos ligoms.
