Darbas iš namų, nedirbantys sporto klubai ir įvairūs apribojimai karantino metu lemia sėslesnį gyvenimo būdą ir provokuoja ligas. „Camelia“ vaistininkas  Rimvydas Blynas pastebi, kad į vaistinę užsuka vis daugiau hemorojaus simptomais besiskundžiančių pacientų – tokių nusiskundimų padaugėjo maždaug penktadaliu.

 

„Tai yra labai nemaloni liga ir apie ją juokauja tik tie, kurie ja niekada nesirgo. Skausmas, deginimas išangės srityje, kraujavimas, vidurių užkietėjimas ir, galiausiai, atsirandanti baimė tuštintis, žmones priverčia ieškoti profesionalios pagalbos“, – sako vaistininkas R. Blynas.

 

Kada kreiptis į medikus?

 

Vaistininko teigimu, apie hemorojaus gydymą ir simptomų palengvinimą besiteiraujantys pacientai tą daro gėdydamiesi – vyresni apie hemorojų kalba puse lūpų, kiek drąsiau ir atviriau apie simptomus pasakoja jaunimas.

 

„Labai svarbu, kad žmonės atvirai kalbėtų apie savo simptomus, nes tik taip galime parinkti tinkamus medikamentus – žvakutes, tepalus, uždegimą mažinančius vaistus ar rekomenduoti apsilankyti pas gydytoją“,– tvirtina „Camelia“ vaistininkas.

 

R. Blynas pastebi, kad į medikus kreiptis būtina, kai tuštinantis pastebima kraujo ar iškrenta vidinė hemoroidinio mazgo dalis – tik apžiūros metu gali būti tiksliau diagnozuota liga ir jos laipsnis.

 

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro gydytojas dr. Saulius Švagždys tikina, kad net 50 proc. hemorojaus simptomų slepia kitus susirgimus, tarp jų ir vėžį, todėl pasirodyti pas gydytoją yra naudinga net ir esant lengviems ligos požymiams.

 

Ragina nekentėti

 

Hemorojus skirstomas į lėtinį ir ūminį. Rečiau pasitaikantis ūminis hemorojus atsiranda dėl stanginimosi esant užkietėjusiems viduriams, didesnio fizinio krūvio, slėgio pokyčių skrydžių metu ar ilgų kelionių sėdint. Ūminis hemorojus atsiranda po hemoroidinių mazgų mikrotraumos – trūkus kraujagyslei kraujas išsiveržia po oda ir sukelia uždegimą. Jo metu patinsta audiniai, atsiranda paraudimas, skausmas, susiformuoja guzas. Ši liga dažniausiai savaime praeina per mėnesį, jai palengvinti skiriami tepalai, gydantys išorinį išangės kanalą.

 

Lėtinio hemorojaus metu dėl įvairių priežasčių padidėja hemoroidiniai mazgai, kurie ir sukelia nemalonius simptomus: išangės perštėjimą, kraujavimą, hemoroidinių mazgų iškritimą. Pastebima, kad ši liga dažniau pasireiškia moterims ir suintensyvėja nėštumo metu ar po gimdymo.

„Hemorojus nėra pavojingas, negydomas jis gali sukelti nebent mažakraujystę dėl ilgalaikio kraujavimo. Tačiau lėtinio hemorojaus simptomai yra linkę palaipsniui stiprėti ir sukelti vis nemalonesnius pojūčius, todėl

patarčiau nekentėti ir susigrąžinti gyvenimo kokybę. Hemorojus yra išgydomas, kartais tam pasitelkiamas ir chirurginis gydymas ar procedūros guminiais žiedais – kiekvienu atveju sprendžiama individualiai“, – sako gydytojas dr. S. Švagždys.

 

Lemia genai ir gyvenimo būdas

 

Gydytojas teigia, kad su šios ligos simptomais bent kartą gyvenime susiduria apie 80 proc. žmonijos, todėl itin svarbu žinoti, ką daryti, kad hemorojus mus aplenktų, o jei vis dėlto šios ligos išvengti nepavyko – kaip palengvinti jos simptomus.

 

Daugiausiai įtakos hemorojaus atsiradimui, gydytojo dr. S. Švagždžio teigimu, turi paveldimumas. Kita svarbi sudėtinė dalis, kurią galime pakoreguoti – gyvenimo būdas. Gydytojas pataria sveikai maitintis – valgyti daugiau ląstelienos turinčių produktų, tuomet išvengsime vidurių užkietėjimo. Taip pat svarbu vengti ilgo sėdėjimo, mankštintis ir išsiugdyti sveikus tuštinimosi įpročius – sėdint ant unitazo neskaityti knygų ar žurnalų, nesinaudoti mobiliuoju telefonu.

 

Jeigu dėl darbo ar kelionės pobūdžio tenka ilgai sėdėti, gydytojas dr. S. Švagždys rekomenduoja atlikti išangės rauko mankštą – jį sąmoningai sutraukti ir atpalaiduoti. Tai naudinga kraujotakai ir mažina paviršinių odos venų išplėtimo tikimybę.

 

Vaistininkas R. Blynas priduria, kad hemorojaus profilaktikai taip pat svarbu nepamiršti gerti pakankamai vandens, vartoti probiotikų, esant užkietėjusiems viduriams galima įsigyti ir laisvinamųjų vaistų. „Taip pat naudinga daugiau judėti, darbo metu daryti bent trumpas mankšteles, pavyzdžiui, padaryti pritūpimų“, – pataria „Camelia“ atstovas. 

Comments (0)

No comments at this moment