Energiniai gėrimai: kada griežtai negalima vartoti?

Energinių gėrimų, dar vadinamų energetiniais gėrimais, populiarumas išlieka didelis, ypač tarp paauglių ir studentų. Vaistininkai taip pat pastebi, kad vis dažniau į juos kreipiamasi su klausimais apie šių gėrimų poveikį ir galimą žalą sveikatai.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė sako, kad nors saikingas energinių gėrimų vartojimas sveikam, suaugusiam žmogui dažniausiai nepakenkia, tam tikroms grupėms energiniai gėrimai gali būti itin pavojingi.

Energinių gėrimų poveikis organizmui pagrįstas nervų sistemą stimuliuojančiais ingredientais. Pagrindinis iš jų – kofeinas, kuris gali laikinai padidinti budrumą ir sumažinti nuovargį. Didžiojoje dalyje šių gėrimų taip pat būna:

• cukraus,
• taurino,
• karnitino,
• B grupės vitaminų.

Svarbiausia – derinys

Pasak vaistininkės J. Voverės, šios medžiagos savaime nėra žalingos – priešingai, jos gali padėti palaikyti energiją ar medžiagų apykaitą. Tačiau problema slypi jų kiekio pertekliuje ir derinyje, kai visos stimuliuojančios medžiagos veikia vienu metu, todėl organizmas gauna stiprų, bet trumpalaikį energijos pliūpsnį. Vaistininkė pabrėžia, jog per didelis stimuliatorių kiekis gali sukelti priešingą efektą – staigų energijos praradimą, širdies ritmo sutrikimus ar nemigą.

Iš kur kyla pavojus?

Anot „Camelia“ vaistininkės J. Voverės, pagrindinė rizika kyla dėl didelio kofeino ir cukraus kiekio. Kai kuriuose gėrimuose vienoje porcijoje gali būti 100 mg kofeino, tačiau kituose – net iki 300 mg, o tai jau daugiau nei trys puodeliai juodos kavos.

Ar egzistuoja saugūs kiekiai?

Tyrimais nustatyta, kad daugumai suaugusių žmonių saugus kofeino kiekis yra iki 400 mg per dieną, tačiau jaunesniems ar vyresnio amžiaus asmenims net ir mažesnės dozės gali būti per didelės ir sukelti nepageidaujamų poveikių. Nereikėtų pamiršti, kad daugelis energinių gėrimų turi ir didelius cukraus kiekius – vienoje skardinėje jo gali būti net 7–10 arbatinių šaukštelių cukraus.

Galimos nemalonios sveikatos būklės

Nesaikingas energinių gėrimų vartojimas, ypač jei organizmas jų gauna reguliariai, gali sukelti nemalonių simptomų:

• širdies ritmo sutrikimus,
• kraujospūdžio padidėjimą,
• nerimą,
• galvos skausmus,
• nemigą.

Energinių gėrimų turėtų vengti:

• vaikai,
• paaugliai,
• senyvo amžiaus žmonės,
• sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis,
• turintys aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų,
• sergantys diabetu,
• vartojantys lėtines ligas kontroliuojančius vaistus.

Kam kyla didžiausias pavojus?

Energiniai gėrimai ypač pavojingi žmonėms, patyrusiems miokardo infarktą ar turintiems nervų sistemos sutrikimų. Stiprūs stimuliatoriai gali apsunkinti širdies, kepenų, nervų sistemos darbą, padidinti dehidratacijos riziką, o sergantiesiems diabetu pavojų kelia ir didelis cukraus kiekis, galintis staigiai pakelti gliukozės lygį kraujyje bei sutrikdyti insulino kontrolę.

Kada galima vartoti?

Vaistininkė pabrėžia, kad energinius gėrimus reikėtų vartoti tik išimtiniais atvejais, kai reikia trumpalaikio budrumo padidėjimo – pavyzdžiui, ilgoje kelionėje ar po bemiegės nakties, tačiau svarbu suprasti, kad kokybiško poilsio tokie gėrimai nepakeičia.

„Rekomenduojama neviršyti 1–2 standartinių skardinių per dieną, tarp jų padarant bent 6 valandų pertraukas, ir vengti papildomo kofeino šaltinių – kavos ar stiprios arbatos. Nedidelius kofeino kiekius galime rasti juodojoje, žaliojoje, baltojoje arbatose bei mačioje. Taip pat patariama gerti daugiau vandens ir nepamiršti visaverčio poilsio“, – teigia J. Voverė.

Kaip pakelti energiją be energinių gėrimų?

Pasak vaistininkės, energiją galima atgauti ir be papildomų stimuliatorių – kartais pakanka trumpo 10–20 minučių poilsio, lengvos mankštos ar pasivaikščiojimo gryname ore.

Vietoje energinių gėrimų galima rinktis:

• kavą,
• žaliąją arbatą,
• mačią,
• elektrolitų gėrimus,
• vaisius,
• riešutus.

Kada dėl nuovargio kreiptis į gydytoją?

Anot vaistininkės, jei nuovargis tęsiasi ilgai, jaučiamas motyvacijos trūkumas, prastai miegama, pastebimi kiti neįprasti simptomai, pavyzdžiui, plaukų slinkimas, odos būklės pokyčiai, raumenų silpnumas ar spazmai – reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnių ištyrimų.

„Kai kuriais atvejais didelis nuovargis gali būti B grupės vitaminų, geležies, magnio, vitamino D ar omega-3 riebalų rūgščių trūkumo pasekmė“, – pataria vaistininkė.

Ji priduria, kad jaučiant besitęsiantį nuovargį, vertėtų susirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine sveikata:

• pasitikrinti, ar skiriama pakankamai laiko poilsiui,
• ar pakankamai ir kokybiškai miegame,
• ar nesijaučiame pervargę nuo mokslų, darbų, aplinkos šurmulio.

Tokiu atveju gali praversti meditacijos, jogos, kvėpavimo pratimų praktikavimas, sportas, nuoširdūs pokalbiai su artimais žmonėmis ar psichikos specialistu.