4 taisyklės užklupus diarėjai: vaistininkė atsakė, ką privalote žinoti

Infekcija, jautrumas, netolerancija tam tikriems maisto produktams ar jų sudėtinėms dalims, išsibalansavusi žarnyno mikrobiota, kai kurių vaistų vartojimas, stresas ar lėtinės ligos – tik dalis viduriavimą sukelti galinčių priežasčių. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasireiškus viduriavimui, pacientai dažniausiai stengiasi kuo greičiau jį sustabdyti, tačiau jų pasirinkti būdai ne visada yra tinkami ir saugūs. Ji paaiškina, kokių esminių taisyklių reikėtų laikytis, jei aplankė diarėja.

Kada tuštinimasis yra laikomas viduriavimu?

Anot vaistininkės, jei žmogus tuštinasi daugiau nei tris kartus per dieną skystomis, vandeningomis išmatomis, o keliones į tualetą lydį pilvo raižymas, pūtimas, skausmas ir staigus noras tuštintis, – galima įtarti diarėją. Šią būklę gali sukelti daug skirtingų priežasčių – vienos jų priklauso nuo asmens gyvenimo būdo ir įpročių, o kitos gali būti sąlygotos pakitusios sveikatos būklės.

Kada gali pasireikšti diarėja?

• Užsikrėtus įvairiais virusais, pavyzdžiui, rotavirusu ar noravirusu,
• užsikrėtus bakterijomis, tokiomis kaip E. coli ar Salmonella,
• apsinuodijus sugedusiu, netinkamai paruoštu maistu ar vandeniu,
• sergant koronavirusu ar gripu,
• vartojant antibiotikus,
• vartojant antacidus,
• po laktozės, fruktozės, glitimo ar aštraus bei daug skaidulų turinčio maisto ragavimo,
• nuo kai kurių vitaminų ir mineralų pertekliaus,
• perteklinis laisvinamųjų preparatų vartojimas,
• dirgliosios žarnos sindromas,
• Krono liga,
• celiakija.

„Nors diarėja gali sugriauti planus, sekinti ir kitaip trikdyti kasdienybę, išsiaiškinti viduriavimo priežastį yra daug svarbiau, nei sustabdyti pačius simptomus. Juk nuo šios būklės sukėlėjo priklauso ar kyla pavojus užkrėsti aplinkinius ir kokį gydymą reikia taikyti“, – pabrėžia vaistininkė.

Pasak jos, nemažai pacientų, susidūrę su minėtais tuštinimosi sutrikimais ir nepasigilinę į jų priežastį, iš karto puola vartoti viduriavimą stabdančius vaistus ar vadovaujasi mokslu nepagrįstais liaudiškais metodais. Deja, visa tai gali ne tik pasunkinti būklę, bet ir sukelti papildomų problemų. Tad į ką reikėtų atsižvelgti?

Pirmoji taisyklė – vanduo ir arbatos turi tapti nuolatiniais palydovais

Vaistininkė paaiškina, kad viduriuojant iš organizmo kartu pasišalina skysčiai ir būtinieji elektrolitai, todėl padidėja dehidratacijos grėsmė. Jei kartu vemiama ar pakyla temperatūra – rizika dar didesnė. Anot G. Stankevičienės, skysčių trūkumas tiesiogiai paveikia organų ir smegenų funkcijas, o pirmieji dehidratacijos simptomai ne visada būna akivaizdūs.

„Dehidratacija yra itin pavojinga būklė, kelianti daugiau rizikų vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms. Nepaisant viduriavimo priežasties, šalia mūsų visada turėtų būti vandens ar žolelių arbatų. Jas patarčiau gurkšnoti nuolat, mažais gurkšneliais per dieną išgeriant porą litrų.

Jei karščiuojama, vemiama ar visi simptomai tęsiasi keletą dienų, taip pat turint lėtinių būklių, pravartu į pagalbą pasitelkti elektrolitų ir druskų tirpalus“, – sako vaistininkė.

Antroji taisyklė – maisto pasirinkimo svarba

G. Stankevičienės teigimu, susiduriant su diarėja, maisto pasirinkimas tampa vienu esminių dedamųjų visai sveikimo eigai. Svarbu vengti:

• keptų,
• riebių,
• aštrių,
• gausiai prieskoniuotų patiekalų,
• saldumynų,
• greitųjų angliavandenių,
• šviežių vaisių,
• neapdorotų daržovių,
• alkoholio.

Kalbant apie skysčius, vaistininkė pataria atsisakyti kavos, sulčių, glotnučių, stiprių arbatų. Alkoholis, energiniai gėrimai taip pat turėtų būti pašalinti iš valgiaraščio.

„Pirmomis dienomis ar net ir vėliau, jei simptomai išlieka, reikėtų itin atidžiai žvelgti į tai, ką dedame į burną. Tai turėtų būti švelnus, lengvai virškinamas ir skrandžio neerzinantis maistas, toks kaip džiūvėsėliai, skrebučiai, pilno grūdo sausainiai ar košės, ryžiai, sultiniai, sriubos, troškinta ar virta vištiena“, – sako ji ir primena, kad mažėjant simptomatikai bei gerėjant savijautai, įprastą maistą rekomenduojama įvesti pamažu.

Trečioji taisyklė – tinkamų medikamentų pasirinkimas

Pasak „Camelia“ vaistininkės, varginant viduriavimui, pirmąja vieta ieškant patarimų neretai tampa vaistinė. Vis dėlto, ji ragina neskubėti su viduriavimą stabdančiais vaistais – jų prireikia tikrai ne visada. Pavyzdžiui, jei viduriuojama dėl virusų ar bakterijų, verčiau rinktis simetikono, diosmektito ar aktyvintosios anglies preparatus, kadangi jie „suriša“ toksinus ir padeda jiems pasišalinti iš organizmo. Esant spazmams, padėti gali ramunėlių, kmynų arbatos arba sunkesniais atvejais drotaverino preparatai.

„Loperamido preparatai gali gana greitai sustabdyti viduriavimą, kadangi pasižymi žarnyno peristaltiką lėtinančiomis ir skysčių absorbciją mažinančiomis savybėmis. Vis dėlto, vaistai su šia veikliąja medžiaga neturėtų būti vartojami esant virusiniam ar bakteriniam užkratui, kadangi apsunkina toksinų pasišalinimą, nors tualete lankomasi rečiau“, – paaiškina G. Stankevičienė.

Ji primena, kad viduriavimo atveju dažnai patariama vartoti daugiau gerųjų žarnyno bakterijų turinčių maisto produktų ar maisto papildų su probiotikais bei prebiotikais.

Ketvirtoji taisyklė – žinojimas, kada būtina kreiptis į gydytoją

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad net ir įtariant viduriavimo priežastį, užsiimti savigyda nėra gerai, ypač jei simptomai sunkėja ir tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.

Ar reikia kviesti būtinąją pagalbą?

Nedelsiant į sveikatos priežiūros įstaigą kreiptis reikėtų, jei išmatose atsiranda gleivių ar kraujo pėdsakų, o spalva pasikeičia į žalią, raudoną ar juodą, taip pat jeigu stipriai karščiuojama, daug prakaituojama, vemiama, kankina stiprus skausmas, pastebimi dehidratacijos požymiai, silpnumas, vangumas.

„Sergant bet kokia liga, visada reikia stebėti savo kūną, emocijas ir vykstančius pokyčius. Simptomų ignoravimas arba gėdijimasis kalbėti apie su virškinimu susijusias sveikatos būkles gali privesti prie daug rimtesnių pasekmių“, – priduria G. Stankevičienė.