Kokius širdies veiklos rodiklius sekti, norint užkirsti kelią širdies ligoms?
1. Arterinio kraujo spaudimą. Optimalus: sistolinis <120 mmHg, o diastolinis <80 mmHg
2. Širdies susitraukimų dažnis. Normalus tarp 50 k/min iki 90 k/min.
3. Širdies ritmiškumas. Ritmiškai ar neritmiškai plaka širdis?
Sako širdžiai neįsakysi, bet ja rūpintis vis tiek reikia. Liūdna statistika byloja, jog šiek tiek daugiau nei pusę mirčių Lietuvoje yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų. 100 tūkst. – tiek žmonių mūsų šalyje serga širdies nepakankamumu. Tad numoti ranka į širdies dūrimą, dusulį ar kitus rimtus požymius nederėtų.
„Sergant šia liga širdis nesugeba organizmo aprūpinti krauju. Pastarasis neperneša pakankamo kiekio deguonies ir maisto medžiagų, o tai gali lemti raumenų nuovargį. O tai reiškia, kad organizmas negali tinkamai pašalinti kenksmingų medžiagų, dėl to atsiranda skysčių susilaikymas plaučiuose ir kitose kūno dalyse – kojose, pilve“, – sako „Kardiolitos klinikų“ gydytoja kardiologė Taida Ivanauskienė.
Pašnekovė pataria kreiptis pagalbos, jei žmogus pastebi, kad kur kas greičiau uždūsta judėdamas, jaučia dusulį naktį, yra nuolat pavargęs, staiga padidėjo pilvo apimtis, pradėjo tinti kojos.
„Nėra vienos priežasties, dėl kurios susergama širdies nepakankamumu, tačiau yra ligos, dėl kurių jis gali vystytis: miokardo infarktas, miokarditas, kardiomiopatija, padidintas arterinis kraujo spaudimas, širdies vožtuvų ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. Net sunkus gripas ar kita ūmi virusinė infekcija gali komplikuotis širdies nepakankamumu”, – tikina kardiologė.
