3 dažniausios nelaimės namuose: kaip turėtume elgtis kiekvienos jų atveju?

Nors namai įprastai siejasi su saugumo jausmu, skaičiuojama, kad maždaug trečdalis nelaimingų atsitikimų įvyksta būtent namuose. Dažniausiai žmonės susižeidžia parkritę, įsipjauna aštriais objektais, patiria nudegimus ar nusipliko verdančiu vandeniu. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė sako, kad nors nemažos dalies patiriamų nelaimių galima išvengti, kiekvienu atveju būtina žinoti, kokie turėtų būti pirmosios pagalbos žingsniai.  

„Dažniausiai namuose susižeidžia vaikai ir senyvi žmonės. Mažamečiai tyrinėja aplinką ir įvairius daiktus, neapgalvoja savo judesių, turi daug energijos, kurią stengiasi išlieti. Dėl natūraliai didelio neapdairumo ir neatsargumo, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai patiria galūnių sutrenkimus bei lūžius, raumenų patempimus, galvos traumas. Reikėtų nepamiršti ir to, kad iki maždaug 20 metų žmogaus skeletas vis dar vystosi ir tankėja, tad vaikystėje kaulai yra trapesni“, – paaiškina vaistininkė J. Voverė.  

Ji pabrėžia, kad kalbant apie senjorus, situacija yra gana panaši – jų kaulų tankis jau būna gerokai retesnis nei jaunystėje, raumenys – silpnesni, o kūnas – pažymėtas įvairių gyvenimo įvykių. Motorika ir refleksai su amžiumi taip pat prastėja, dėl ragenos silpimo gali tapti sunku įžvelgti objektus, orientuotis prietemoje ar tamsoje. Visa tai gali lemti nelaimes, net neatliekant pavojingų judesių. 

„Tarp senyvo amžiaus žmonių taip pat dažniau įvyksta patempimai ar lūžiai, pavyzdžiui, paslydus ant namuose patiesto kilimo ar duše, ant kojos nukritus sunkiam daiktui ir pan. Esant silpnesniems raumenims bei refleksams, galima neišlaikyti virdulio ar puodo su verdančiu vandeniu ir apsiplikyti. Tokios nelaimės gali pasitaikyti visiškai visiems, tačiau vaikams ir senjorams jos paprasčiausiai padaro daugiau žalos dėl trapesnės jų būklės“, – vardija „Camelia“ vaistininkė.  

Vaistininkė J. Voverė įvardija 3 dažniausius namuose nutinkančius nelaimingus atsitikimus ir dalijasi patarimais, ko reikėtų imtis kiekvienu atveju. 

Kaip elgtis įsipjovus peiliu ar kitu aštriu objektu? 

Anot J. Voverės, pirmasis žingsnis turėtų būti situacijos įsivertinimas, atsižvelgiant į tai, ar žaizda gili, kaip gausiai kraujuoja ir ar reikia skubios pagalbos. Įsipjovus svarbu užtikrinti saugumą, kad nelaimė neįvyktų pakartotinai ir reaguoti, kiek įmanoma, ramiau.  

„Svarbiausia sustabdyti kraujavimą – tai padaryti galime naudojant švarią marlę. Tačiau jei jos neturime po ranka, galime panaudoti švarų popierinį rankšluostį ar nosinaitę. Sustojus kraujavimui, žaizdą galime išvalyti švariu vandeniu arba antiseptinėmis priemonėmis. Jei žaizdoje matyti objekto dalelių, pavyzdžiui, stiklo, reikėtų jas ištraukti naudojant švarų pincetą, tačiau jei visų jų pašalinti neįmanoma – būtina vykti į gydymo įstaigą. Išvalius žaizdą, ją reikėtų sutvarstyti naudojant sterilų tvarstį ar bintą“, – sako vaistininkė. 

Ji priduria, kad į sveikatos priežiūros įstaigą vykti yra būtina jei kraujavimas nesiliauja, taip pat jei žaizda yra gili, matosi kaulas ar sausgyslės. Veido, kaklo, sąnarių, lytinių organų bei stambiųjų kraujagyslių sužeidimo atveju, būtina kviesti greitąją pagalbą. Jei vaikas ar senyvo amžiaus žmogus įsipjovė gana giliai, rekomenduojama vykti į sveikatos priežiūros įstaigą detalesnei apžiūrai.  

Kaip elgtis nusideginus odą? 

Vaistininkė sako, kad nusideginus vėlgi svarbiausia įsitikinti situacijos saugumu bei nutraukti kontaktą su karštu paviršiumi, verdančiu skysčiu, garais ar ugnimi. Jei įmanoma, reikėtų pažeistą vietą apnuoginti, tačiau jei drabužiai prilipo prie odos, jų nuplėšti nepatartina. Anot J. Voverės, nudegimo atveju reikėtų reaguoti greitai, kad išvengtume infekcijos.  

„Dažnai girdžiu, kad nusideginus reikėtų žaizdą nuplauti po tekančiu lediniu vandeniu, tačiau tai nėra tiesa. Vanduo turėtų būti vėsus arba kambario temperatūros, o pats plovimo procesas turėtų trukti nuo 10 min. iki pusvalandžio. Jei švaraus vandens šalia nėra, galima naudoti švarią ir vėsią, drėgną šluostę ar skarelę. Šiuo atveju popieriniai rankšluosčiai ar nosinaitės netiks, kadangi jos gali prilipti prie žaizdos. Taip pat galima naudoti šaldytuvo šaldymo kameroje esančius produktus, juos įvyniojus į švarų audinį, laikyti tereikia vos keletą minučių. Vėliau žaizdą rekomenduočiau aptvarstyti nelipniais tvarsčiais“, – pabrėžia J. Voverė. 

Į gydytojus būtina kreiptis tada, kai nudegimo plotas yra didesnis už žmogaus delną, taip pat jei pažeistoje vietoje atsiranda pūslių, atsiranda tinimas, yra prilipusių drabužių skiaučių. Kviesti greitąją pagalbą arba vykti į sveikatos priežiūros įstaigą reikėtų jei nusidegino kūdikis, vaikas, senjoras, taip pat jei pažeistas veidas, kaklas, lytiniai organai. 

Kaip elgtis parkritus ar susitrenkus? 

Ant galūnių užkritus sunkiam daiktui, parkritus ar susitrenkus, reikėtų įvertinti sužeistą kūno vietą – apžiūrėti ar nėra įtariamų lūžių, žaizdų, patinimų, kraujosruvų, įsivertinti jaučiamo skausmo lygį. Jei įtariamas lūžis, sunku pajudinti galūnę, jaučiamas itin stiprus skausmas, taip pat jei trauma yra galvos ar nugaros srityje – būtina gydytojų apžiūra.  

„Sutrenkimo atveju, svarbu sumažinti pažeistos vietos judėjimą, fizinį krūvį ribojant iki 48 val. Tinimą ir skausmą padėti malšinti gali šalto kompreso ar ledo maišelio (nedėti tiesiogiai ant odos) laikymas ant odos, tačiau reikėtų tai daryti etapais: šaldyti 20 min., padaryti tokios pačios trukmės pertrauką, tada vėl kartoti šaldymą. Sužeistą galūnę galima sutvarstyti elastiniu bintu“, – pataria vaistininkė.  

Pasak jos, įvykus stipresnei traumai, taip pat įtariant kaulo lūžį ar skilimą, raumens plyšimą, sąnario išnirimą, infekciją, smegenų sukrėtimą, stuburo ar nervų traumoms – būtina skubiai kreiptis į medikus. Siekiant išvengti galimų būklės komplikacijų ar netinkamo pažeistos vietos sugijimo, kūdikiai, vaikai bei senyvo amžiaus žmonės visais traumų atvejais turėtų kreiptis į gydytojus.