Įsibėgėjant rudeniui, priminimas senjorams – raskite būdų judėti ir namuose

Fizinis aktyvumas — svarbus bet kokio amžiaus žmogui, mat judėjimas padeda ne tik sustiprinti kūno fizinę būklę, bet ir išlaikyti gerą emocinę savijautą. Visgi su laiku keičiasi tiek fizinės kūno galimybės, tiek psichologinė savijauta, todėl aktyvus gyvenimo būdas tampa vis sunkiau įgyvendinama užduotimi, ypač garbaus amžiaus žmonėms. Vaistininkė Virgilija Bečelytė paaiškina, kad senyvi asmenys neturėtų grimzti į stagnaciją ir tūnoti namuose – judėjimas yra būtinas kasdienybės atributas.

Judėjimas — visų gyvybinių procesų variklis, leidžiantis užtikrinti ne tik gerą sąnarių, raumenų, vidaus organų veiklą, bet ir palaikyti emocinę būklę, tinkamą miego kokybę bei pastovų energijos lygį dieną. Fizinio krūvio metu mūsų organizmas išskiria daugiau endorfinų – laimės hormonų, kurie slopina stresą, sukelia palengvėjimo ar netgi palaimos būseną.

„Kasdien žmogus turėtų bent 30 minučių skirti aktyviai fizinei veiklai. Tai ypač svarbu senjorams — judėjimas nemenkai prisideda prie raumenų bei sąnarių stiprinimo. Kitu atveju organizme prasideda raumenų atrofijos (silpnėjimo) procesas: žmogui darosi vis sunkiau pradėti judėti, atsistoti, skauda įvairias kūno dalis“, – akcentuoja „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė.

Pati pradžia – sunkiausia

Mankštų ir fizinių pratimų senjorams šiandien galima atrasti įvairiausių: kineziterapeutai organizuoja įvairius jogos ar pilateso užsiėmimus, poliklinikose taip pat renkamos mankštos grupės, kuriose specialistai atidžiai prižiūri senjorus ir jų atliekamus tempimo pratimus. O tie, kurie naudojasi kompiuteriu, įvairių fizinių pratimų gali atrasti ir socialinėse platformose.

Vaistininkė pabrėžia, kad prieš pradėdamas aktyviai sportuoti, vyresnio amžiaus asmuo pasitartų su savo gydytoju ir tik tuomet prisijungtų prie sporto treniruočių, o svarbiausia – judėdamas nepersistengtų. 

„Pradėti aktyviau gyventi galima ir paprasčiausiai kasdien išeinant pasivaikščioti ar kilimą liftu iškeičiant į lipimą laiptais. Fizinis krūvis neturi būti didelis, svarbiausia — tinkama apranga bei avalynė. Net ir minimalus judėjimas padeda stabilizuoti raumenis, gerina lankstumą, kraujotaką bei stiprina kaulus. 

Mankštą galima atlikti dar ir neišlipus iš lovos: ištempti rankas, pirštus, kilnoti kojas, padaryti keletą atsilenkimų. Jei iš namų išeiti nepavyksta, pasivaikščiokite aplink stalą, keletą kartų per dieną pakilnokite rankas į viršų ir šalis, atsisėskite ir vėl atsistokite“, – paprastais mankštos pratimais dalijasi V. Bečelytė.

Svarbu pabrėžti, jog vyresniame amžiuje mūsų kūnas ir sąnariai yra trapesni, todėl pratimai neturėtų būti daromi per jėgą, kūnas turi išlikti stabilus, neturėtume jausti diskomforto ar skausmo. Todėl geriau sportuoti mažiau, nenaudoti visos turimos jėgos, bet nepersitempti ir nesusižaloti.

Reikia paskatinimo

Pasivaikščiojimas lauke ar kasdienė mankšta, deja, bet daliai garbingo amžiaus žmonių yra nepasiekiamas. Sukaustyti didelių skausmų ar fizinių negalių senjorai negali pajudėti iš lovos bei yra uždaryti tarp keturių namų sienų. Visa tai veda prie apatijos, irzlumo ar net depresijos simptomų. „Sidabrinės linijos“ steigėja, skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė dalijasi, jog neretai senjorams nesinori nei mankštintis, nei vaikščioti, o kompanijos, kuri pakviestų išeiti iš namų, paskatintų judėti, jie neturi.

Tokiu atveju žmogus įsisuka lyg į užburtą ratą: nejuda, nes nėra nuotaikos, bet nėra nuotaikos, nes kūnas jaučiasi sustingęs ir išvargęs, o tai kenkia emocinei būklei. „Sidabrinė linija“ vyresnio amžiaus žmonėms pirmiausia pasiūlo savanorių ar kitų senjorų draugiją telefonu. Tai lyg nuotolinio pasivaikščiojimo galimybė, kuomet senjorai, palaikydami vienas kitą nemokamo skambučiu metu, gali toli nenuėję nuo savo namų prasijudinti bei tuo pačiu pasikalbėti su kitu žmogumi. 

„Kartais užtenka, jog savanoris paskambinęs tik padrąsintų bei „palydėtų“ pro duris savo vyresnio amžiaus draugą, kuris dėl psichologinio nusiteikimo manosi nepajėgus išeiti iš namų“, —  pasakojo K. Čiuželienė.

Net ir vyresnio amžiaus senjorams, kurie dėl fizinės negalios paprasčiausiai negali palikti namų ar slaugos centro, yra įmanoma pagerinti savijautą: vaizdžiais pasakojimais apie lapais nuklotus takelius, išgirstus paukščių garsus bei gaivų miško kvapą. Savanoriai leidžia savo vyresniesiems draugams pasinerti į prisiminimų, vaizduotės pasaulį. Nors tai nesumažina kūno skausmų, gera bei pakylėta emocinė savijauta praskaidrina dieną, suteikia džiaugsmo bei kai kuriems net ir padeda greičiau sustiprėti, pakilti iš lovos.

Abi ekspertės sutaria, kad pagrindinė klaida – galvoti, kad fizinis aktyvumas tai maratonų bėgimas ar sunkios treniruotės sporto salėje. Kartais geriau jaustis gali padėti ir kasdieniai namų ruošos darbai, nesudėtingi judesiai lovoje, neleidžiantys sustingti raumenims, ar lengvas minkšto kamuoliuko pamaigymas rankose, padedantis neprarasti jėgos pirštuose.