Žiema padovanojo pūslelinę? Vaistininkė atskleidė, kaip greitai ją išgydyti

Spaudžiantis šaltukas lauke, gairinantis vėjas ir sausas patalpų oras – vieni iš pagrindinių aplinkos veiksnių, lemiančių paprastosios pūslelinės Herpes simplex atsiradimą. Anot Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Julijos Aganauskaitės-Žukaitės, paprastoji pūslelinė šaltuoju metų laikotarpiu yra gana dažna problema dar ir dėl to, kad nemaža dalis žmonių pakankamai nesirūpina lūpų, nosies ir veido odos drėkinimu bei maitinimu, o suskeldėjusi oda tampa puikia terpe virusui. Vaistininkė dalijasi esminėmis taisyklėmis, padėsiančiomis išvengti pūslelinės, o jai atsiradus – greičiau išgydyti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 4 milijardai pasaulio gyventojų yra susidūrę su pirmojo tipo Herpes simplex virusu, sukeliančiu paprastąją pūslelinę ant lūpų, aplink burną ar nosį.

Kas turi įtakos užkratui?

Pūslelinės atsiradimui ir viruso aktyvavimui nemažai įtakos turi žmogaus imuninės sistemos stiprumas, organizmą pamažu sekinantis stresas, gretutinės ligos, tokios kaip peršalimas, koronavirusas ar gripas, taip pat permainingi, itin karšti ar vėsūs orai, netinkama odos priežiūra.

Kodėl dažniausiai taikinys – lūpos?

„Lūpų oda yra labai plona ir jautri, todėl šaltukas, vėjas ir sausas šildomų patalpų oras gali ją neigiamai paveikti. Jei pakankamai nedrėkiname lūpų, nenaudojame apsauginio lūpų pieštuko ar riebaus kremo, o dar jei lauke jas apsilaižome – lūpos gali išsausėti, suskilinėti, atsirasti šašai ar skausmingi įtrūkimai. Jei imuninė sistema nėra stipri, kas dažnai būna žiemos metu, atsiranda didesnė tikimybė reaktyvuotis pūslelinę sukeliančiam virusui“, – vardija vaistininkė.

Užsikrečiame žaibiškai

Virusas plinta labai greitai. Juo galima užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu:

• dalinantis stalo įrankiais,
• dalinantis indais,
• dalinantis kosmetikos priemonėmis,
• bučiuojantis,
• čiaudint neužsidengus burnos.

Virusas gali išlikti aktyvus net ir nesant akivaizdiems simptomams, jis taip pat kurį laiką išgyvena ant odos, tekstilės, plastiko paviršių.

Pirmieji pūslelinės simptomai

• dilgčiojimas, juntamas karštis ir deginimas burnos ar nosies srityje,
• per parą ar dvi tose vietose susiformuoja mažos, skysčiu prisipildžiusios pūslelės,
• kai kuriais atvejais susidaro pūslelių junginiai, opos,
• gali pakilti temperatūra,
• gali skaudėti raumenis, galvą,
• taip pat kaklo zonoje gali jaustis patinę limfmazgiai.

Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad tiems, kas pirmą kartą užsikrečia Herpes simplex virusu ir suserga pūsleline, simptomai gali būti sunkesni.

„Atsiradusios pūslelės neretai būna skausmingos, gali perštėti, šlapiuoti, tad gali atsirasti sunkumų valgant, geriant ar net šypsantis. Kai pūslelės pratrūksta, pažeistoje vietoje susiformuoja šašas, jis gali kraujuoti. Sergama nuo kelių dienų iki kelių savaičių, pirmą kartą dažniausiai sergama ilgiausiai“, – pažymi vaistininkė.

Virusas organizme išliks visada

„Camelia“ vaistininkė pasakoja, kad jei Herpes simplex virusas patenka į organizmą, jis ten liks visą gyvenimą, todėl bėgant laikui labai svarbu stengtis jo nesuaktyvinti.

Slopinti viruso aktyvavimąsi gali padėti:

• odos apsauga,
• sveikas gyvenimo būdas,
• imuniteto stiprinimas,
• žalingų įpročių atsisakymas,
• streso kontrolė,
• aprangos ir kosmetikos pritaikymas pagal oro sąlygas.

Nepamirškime rūpintis sveikata iš vidaus

Tam, kad organizmas gebėtų atsilaikyti prieš įvairias infekcijas, įskaitant ir paprastąją pūslelinę, jam reikia pakankamai antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino C. Imunitetui įtakos turi ir tinkamas vitamino D kiekis, mineralai magnis ir cinkas.

Naudingos ir omega-3 riebalų rūgštys – jos gali padėti sumažinti besivystantį uždegimą ir palaikyti bendrą sveikatą. Ežiuolės ekstraktas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir mažinti peršalimo simptomus, o B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, yra svarbūs ne tik imuninės sistemos funkcijai, bet ir nervų sistemos stiprinimui.

Apsauginio odos barjero stiprinimo žingsniai

• Esant stipriam vėjui ar šaltukui užsidenkite lūpas su šaliu;
• Stenkitės nelaižyti lūpų lauke;
• Renkantis kosmetikos priemones, atkreipkite dėmesį į lūpų pieštukus su pantenoliu, natūraliais sviestais, glicerinu, bičių vašku;
• Gerkite pakankamai vandens.

„Jei lūpų pieštukas neatrodo tinkamas pasirinkimas, galima naudoti riebesnį veido kremą, tačiau prieš einant į lauką, reikėtų palaukti bent 10–15 min., kol šis susigers į odą. Kartą ar porą per savaitę galima lengvai pašveisti lūpas su švelniu šveitikliu, kad būtų pašalinamos negyvos odos ląstelės“, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė

Jei pūslelės jau atsirado, kaip gydyti?

Vaistininkė paaiškina, kad aktyvi pūslelinė gali būti gydoma antivirusinėmis priemonėmis, tokiomis kaip acikloviro veikliosios medžiagos tepalai ar tabletės. Vartojami ir preparatai, kurių sudėtyje yra mineralinio silicio dioksido ar hidrokortizono.

Pūslelių gijimą pagreitinti gali specialūs pleistrai, arbatmedžio aliejus. Kai kuriais atvejais pūslelinė gali praeiti ir savaime, kadangi organizmas pats gamina antikūnus, bet vaistai padeda organizmui efektyviau kovoti su virusu ir greičiau sumažinti nemalonius simptomus.

Ko griežtai nedaryti užsikrėtus pūsleline?

Pasireiškus pūslelinei, svarbiausia nespausti ir nedraskyti pūslelių bei vėliau susidarančių šašų, nebandyti „nudeginti“ pažeistos vietos su alkoholiu, jodu ar kliautis kitais prieš daugelį metų populiariais savigydos metodais.

„Geriausia pasitarti su vaistininku, o jei sergama pirmą kartą ir kartu su pūsleline prastėja ir bendra organizmo sveikata – kreiptis į gydytoją“, – paaiškina vaistininkė.