Gripas, peršalimas ar COVID-19 – vaistininkas paaiškino, kaip juos atskirti
Gripas, peršalimas ar COVID-19 – vaistininkas paaiškino, kaip juos atskirti
Žiema – laikotarpis, kai įprastai padaugėja susirgimų virusinėmis ligomis – COVID-19, peršalimu ir gripu. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad jų simptomai – panašūs, o dalis ir persidengia, tačiau šias ligas galima atpažinti, jeigu žinote, į ką atkreipti dėmesį.
„Peršalimą nuo gripo atskirti padės ne tik kai kurių simptomų sunkumas, bet ir jų atsiradimo greitis. Peršalimas dažniausiai pasireiškia palaipsniui atsirandančiais simptomais: sloga, gerklės skausmu, dėl jos dirginimo atsiradusiu kosuliu bei nežymiai pakilusia kūno temperatūra, kurios gali ir nebūti. Gripas – kita, šaltuoju metų laiku ypač dažnai pasireiškianti virusinė liga, tačiau priešingai nei peršalimo atveju, jos pradžia ūmi: simptomai atsiranda staiga. Dažniausi iš jų yra aukšta kūno temperatūra (pakilusi iki 38,5 ar net 40 laipsnių), stiprus galvos, raumenų ar akių skausmas, sausas kosulys, didelis silpnumas, „kaulų laužymas“, kartais vėmimas ar viduriavimas“, – aiškina R. Blynas.
Jis tęsia, kad situacija su COVID-19 atpažinimu yra komplikuotesnė, nes šios infekcijos simptomai „persidengia“ su gripu ir peršalimu – susirgus ja gali atsirasti karščiavimas, sausas kosulys, sloga, nuovargis, o kartais ir viduriavimas. Tiesa, COVID-19 gali pavykti atskirti, jeigu prarandamas uoslės ar skonio pojūtis.
„Įprastai COVID-19 simptomai atsiranda staiga, kaip ir gripas, tačiau gali nutikti ir taip, kad jie pasireikš tokiu pačiu tempu kaip ir susirgus peršalimu – palengva. Dėl šios priežasties, šias tris virusines ligas atskirti vieną nuo kitos paprasčiausia atliekant greituosius testus“, – teigia „Camelia“ vaistininkas.
Kaip išvengti klaidingo atsakymo?
R. Blyno teigimu, anksčiau pacientams buvo prieinami tik greitieji COVID-19 antigeno testai, tačiau visai neseniai savarankiškos diagnostikos galimybės buvo išplėstos – prekyboje atsirado testai su dviguba plokštele, kuri leidžia vienu metu išsitirti dėl dviejų virusinių ligų: COVID-19 ir gripo.
Tačiau labai svarbu šį savikontrolės testą atlikti tinkamai, kad pavyktų išvengti klaidų, kurios gali lemti klaidingai neigiamą ar teigiamą rezultatą. Vaistininkas išskiria dažniausias klaidas ir pataria, kaip jų išvengti:
1. Testas atliekamas tik pajutus simptomus.
„Iš tiesų, geriausia greitąjį COVID-19 ir gripo testą atlikti pajutus pirmuosius simptomus, tačiau gavus neigiamą atsakymą, būtina testą pakartoti po dienos ar dviejų. Per šį laikotarpį organizme susidarys pakankama viruso koncentracija, kurią aptiks pakartotinis testas, jeigu iš tikrųjų užsikrėtėme“, – aiškina R. Blynas.
2. Nesilaikoma saugumo ir asmens higienos reikalavimų.
„Prieš atliekant testą labai svarbu užtikrinti švarią aplinką, dezinfekuoti ar nusiplauti rankas, o jeigu įmanoma, užsidėti pirštines. Kitu atveju, yra rizika, kad mėginys bus užkrėstas, o testas parodys klaidingai teigiamą rezultatą“, – sako „Camelia“ vaistininkas.
3. Mėginys paimamas neteisingai.
„Dvigubam testui, kuris leidžia atlikti COVID-19 ir gripo diagnostiką vienu kartu, tiriamoji medžiaga gali būti imama tik iš nosies gleivinės. Tai – pakankamai nemaloni procedūra, nes testavimo pagaliuką reikia kišti giliau nei norėtųsi tam, kad ant jo susidarytų pakankama viruso koncentracija. To – dažnam padaryti nepavyksta, dėl to egzistuoja rizika, kad bus gautas klaidingai neigiamas rezultatas“, – sako R. Blynas.
Jis tęsia paaiškindamas, kaip dvigubą testą atlikti tinkamai:
„Suaugusiems testo pagaliuką į kiekvieną nosies šnervę reikia kišti apie 2,5 cm, o vaikams galima ir mažiau. Kiekvienoje šnervėje pagaliuką apsukame 5 kartus, kad tamponėlis „surinktų“ reikiamą kiekį tiriamosios medžiagos, buferinį tirpalą supilame į mėgintuvėlį, o jį įdedame testavimo pagaliuką ir pasukame 10 kartų aplink savo ašį. Tada testavimo pagaliuką prispaudžiame prie mėgintuvėlio sienelės, kad kuo daugiau tiriamosios medžiagos patektų į tirpalą. Mėgintuvėlį supurtome ir po 3–4 lašus tirpalo užlašiname ant abiejų tiriamųjų kasečių.“
„Camelia“ vaistininkas priduria, kad tai, ar mėginys buvo paimtas tinkamai, o testas atliktas teisingai parodys kontrolinė juostelė, kuri turėtų išryškėti pirmoji. Jeigu taip nenutinka – gauto rezultato vertinti negalima ir geriausia atlikti naują testą. Antroji turėtų išryškėti tiriamoji juostelė, kuri identifikuos gautas testo rezultatas teigiamas ar neigiamas.
Gydymasis namuose ir atvejai, kai reikia kreiptis pagalbos
R. Blynas teigia, kad susirgus peršalimu, gripu ar COVID-19 reikia taikyti simptominį gydymą, kuris padės malšinti jaučiamus negalavimus.
„Kai vargina sloga, padės jūros vanduo ar preparatai, kurie mažina nosies paburkimą ir stabdo sekreciją. Gerklės skausmą, jos kutenimą ar perštėjimą mažins namų vaistinėlėje turimos įvairios pastilės ar purškalai, kurie gali būti natūralios ar cheminės kilmės. Jeigu kamuoja sausas kosulys, taip pat padės įvairios pastilės, mažinančio dirginimą, o pradėjus atsikosėti, reikėtų vartoti preparatus, skatinančius plaučių valymą ir lengvinančius kosulį. Su temperatūra, kurią reikia malšinti (pakilusia iki 38 laipsnių), kovoti padės paracetamolis ar ibuprofenas“, – vardija „Camelia“ vaistininkas.
Gydantis namų sąlygomis taip pat labai svarbu laikytis ir bendrųjų rekomendacijų – kiek įmanoma daugiau ilsėtis, vartoti daug šiltų skysčių, geriausia arbatų ar sultinių, užtikrinti sveiką ir visavertę mitybą bei vartoti organizmo imunitetą stiprinančius vitaminus C, D ir cinką.
„Jeigu kūno temperatūra pakyla iki 40 laipsnių ar daugiau, atsiranda skausmas krūtinės plote, dusulys, apsunkintas kvėpavimas ar rijimas, galvos svaigimas, didelis mieguistumas arba vargina nepakeliami galvos skausmai, tai organizmo siunčiamas signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Profesionalios pagalbos reikia ieškoti ir tada, kai suserga nėščios moterys, naujagimiai ar sergantis turi gretutinių ligų “, – įspėja R. Blynas
Pasiskiepyti – niekada ne vėlu
Vaistininkas primena, kad skiepai – vienintelė priemonė, galinti sukurti efektyvią apsaugą nuo sunkių COVID-19 ir gripo formų bei jų sukeliamų mirčių. Nuo šių virusinių ligų galima skiepytis vieno vizito metu, o pakankamą imunitetą joms turėti jau po mėnesio, taigi tuo metu – kai įprastai fiksuojami itin dideli susirgimų skaičiai. Dėl šios priežasties – pasiskiepyti niekada ne vėlu.
