Ko dar nežinome apie beta gliukanus? Vaistininkė patikina, tai – ne vaistas

Vaistininkai pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi natūralius maisto papildus, o ypač auga susidomėjimas beta gliukanais. Šios medžiagos dažnai minimos kaip naudingos imuninei sistemai, tačiau daugelis vis dar nežino, kas yra beta gliukanai, kokia yra beta gliukanų nauda ir kam galbūt vertėtų jų vengti.

Apie tai pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė, pabrėžianti, kad beta gliukanai – ne vaistas.

Kas yra beta gliukanai?

Beta gliukanai – natūralūs polisacharidai, kurių žmogaus organizmas pats negamina. Jie patenka į organizmą su maistu arba maisto papildais.

Svarbiausi beta gliukanų šaltiniai:

• avižos,
• kviečiai ir kiti grūdai,
• mielės,
• grybai (šitake, maitake, reishi),
• dumbliai,
• tam tikros bakterijos.

„Gaminant maisto papildus, beta gliukanai įprastai ir būna išgryninami iš šių šaltinių, išlaikant tokią pačią cheminę struktūrą, kokia būdinga gamtoje“, – pasakoja G. Stankevičienė. 

Kaip beta gliukanai veikia imunitetą?

Vaistininkė aiškina, kad beta gliukanai yra stiprūs imunomoduliatoriai – jie aktyvina įvairias apsaugines organizmo ląsteles, padedančias greičiau atpažinti ir neutralizuoti virusus, bakterijas bei grybus.

Beta gliukanų poveikis:

• prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo,
• padeda greičiau atsigauti po ligų,
• gali skatinti žaizdų gijimą,
• gali mažinti uždegiminius procesus,
• turi antioksidacinių savybių (ypač beta gliukanai iš grybų ir mielių).

Beta gliukanai iš avižų ir kitų grūdų labiau siejami su cholesterolio mažinimu ir gliukozės kontrolės palaikymu, o beta gliukanai iš dumblių – vis dar aktyviai tyrinėjami.

Kada verta vartoti beta gliukanus?

Nors daugelis žmonių beta gliukanus renkasi siekdami pastiprinti imunitetą, jų poveikis yra gerokai platesnis.

„Beta gliukanai nėra vaistas, jie veikia prevenciškai ir stiprinančiai“, – pabrėžia vaistininkė.

Beta gliukanai rekomenduojami:

• dažnai sergantiems peršalimo ligomis,
• vaikams ir senjorams,
• dirbantiems ar besimokantiems dideliuose kolektyvuose,
• po infekcijų ar antibiotikų kurso,
• patiriant stresą,
• esant nusilpusiam imunitetui.

Yra tyrimų, rodančių, kad beta gliukanai gali padėti organizmui kovoti ir su tam tikromis onkologinėmis ligomis, nes jie aktyvina imunines ląsteles ir antikūnus.

Kada beta gliukanų vartoti nereikėtų?

Nors beta gliukanai laikomi saugiais, kai kuriais atvejais jų vartojimo derėtų vengti.

Beta gliukanų nerekomenduojama vartoti:

• sergant autoimuninėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, sistemine raudonąja vilklige),
• esant alergijai grūdams, mielėms ar grybams – tuomet netinka beta gliukanai iš tų šaltinių,
• vartojant imunosupresantus (beta gliukanai juos „neutralizuoja“, nes stimuliuoja imunitetą).

Vaistininkė taip pat įspėja:

„Beta gliukanai gali trikdyti kai kurių antibiotikų veiklą, todėl juos vartojant būtina daryti bent dviejų valandų pertrauką.“

Tuo pačiu ji primena, kad derinti beta gliukanus su vaistais ar kitais imunostimuliatoriais (vitaminu C, D, cinku) galima, tačiau būtinas saikas.

Beta gliukanų dozavimas: kaip vartoti teisingai?

Rekomendacijos suaugusiesiems:

• įprasta paros dozė – apie 250 mg,
• imunitetui stiprinti vartoti ryte, prieš valgį,
• kursas turėtų trukti 4–6 savaites,
• optimaliausia papildų vartojimą kartoti pavasarį ir rudenį.

„Cholesterolio mažinimui per parą reikėtų gauti iki 3 g avižų ar miežių beta gliukanų, o prebiotiniam poveikiui – nuo 1 g, vėliau didinant iki 3 g“, – pataria G. Stankevičienė.

Vaistininkė pabrėžia, kad beta gliukanai turi kaupiamąjį poveikį, todėl greitų rezultatų tikėtis nereikėtų – organizmui reikia kelių savaičių.

Beta gliukanai – natūralūs junginiai, kurie gali padėti palaikyti imuninę sistemą, normalizuoti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stiprinti organizmo atsparumą. Jie ypač aktualūs besidomintiems natūraliais sprendimais, tačiau, kaip ir visi papildai, turi būti vartojami atsakingai. Visada rekomenduojama pasitarti su vaistininku arba gydytoju.