Treneris – kaip antras tėvas: paralimpiečio Donato Dundzio 20 metų kelionė į paralimpinį auksą
Lietuvos neįgaliųjų sporto lengvaatlečio, paralimpiečio Donato Dundzio įspūdingą prizų, bronzos ir sidabro medalių kolekciją pernai papildė pirmasis aukso medalis, iškovotas Tailande vykusiose Pasaulio neįgaliųjų žaidynėse. Į sportines aukštumas kelią atvėrė treneris Jonas Baltrušaitis, pas kurį Donatas treniruotes pradėjo lankyti nuo 14 metų ir sportuoja iki šiol. Sūnų treniruotis visą laiką ragino ir mama, vaikystėje jį atvedusi į sporto salę. „Maištaudavo kaip paauglys, bet manęs klausydavo. O dabar, pasiekęs sportines aukštumas, jaučiasi laimingas“, – sako Valė Dundzienė.
D. Dundzio istorija – vaistinių tinklo „Camelia“ ir „Lietuvos paralimpinio komiteto“ kampanijos „Bendrystė augina čempionus“ dalis.
Šioje istorijoje lengvaatletis pasakos apie savo ilgą, daugiau nei du dešimtmečius trunkančią kelionę į sportines aukštumas, iššūkius, su kuriais teko susidurti dėl įgimtos negalios, bei atkaklumą, padėjusį siekti sportinių pergalių. Jis taip pat atvirai kalbės apie mamos ir trenerio palaikymo svarbą, padėjusią nepasiduoti sunkiausiais momentais ir augti ne tik kaip sportininkui, bet ir kaip asmenybei.
34-erių metų alytiškis Donatas Dundzys turi įgimtą negalią – cerebrinį paralyžių, dėl kurio sunkiau valdo dešinę kūno pusę. „Sportuojant būna sunkių momentų, ne viskas eina kaip per sviestą, bet treniruoji kūną, išjudini apmirusius raumenis ir sieki užsibrėžto tikslo“, – pasakoja sportininkas, jau 20 metų dirbantis kartu su treneriu Jonu Baltrušaičiu.
2008 m. D.Dundzys atstovavo Lietuvai neįgaliųjų sporto varžybose. Tapo pasaulio IWAS žaidynių čempionu jaunimo grupėje, prizininku suaugusiųjų grupėje.
2017 m. D.Dundzys Pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo bronzą rutulio stūmimo rungtyje. Dar po metų Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate pelnė bronzą rutulio stūmimo rungtyje. 2021 m. Europos čempionate iškovojo sidabrą disko metime ir bronzą rutulio stūmime.
D.Dundzys du kartus dalyvavo paralimpinėse žaidynėse – 2021 m. Tokijuje ir 2024 m. Paryžiuje.
Pernai rudenį Tailande vykusiose Pasaulio neįgaliųjų žaidynėse sportininkas iškovojo aukso medalį.
Dėkingas mamai, kad skatino sportuoti
Donatas Dundzys dėkingas mamai, kad jį atvedė į sportą: „Gimiau sveikas, bet patyriau pogimdyvinę traumą, 27 sekundes buvau be sąmonės. Mama visą laiką labai stengėsi, kad augčiau pilnavertiškai, nepaisant sunkiau valdomos dešinės kūno pusės.“
Donato mama Valė Dundzienė pasakoja, kad sūnus nuo mažens buvo labai judrus, būdamas 11 mėnesių jau vaikščiojo: „Jam reikėjo veiklos, kad išlietų savo energiją. Bandė ir vienur, ir kitur, pas kaimyną rankinį pažaisdavo, bet su negalios neturinčiais vaikais jam buvo per sunku.“
V.Dundzienė apgailestauja, kad mokykloje iš Donato negalios tyčiodavosi vaikai: „Patardavau jam nesivelti į konfliktus, nusisukti ir eiti šalin. Tik vieną kartą, kai jau buvo 19 metų ir mokėsi profesinėje mokykloje, neapsikentė bendramokslio užgauliojimų ir apgynė save kumščiais. To vieno karto ir užteko, daugiau niekas nebandė iš jo juoktis.“
Dabar Donatas Alytuje žinomas žmogus. Buvę bendramoksliai susitikę pasisveikina, kviečia išgerti kavos.
Per pirmąsias varžybas pasirodė neblogai
Pirmą kartą į sporto klubą Donatą pakvietė Rolandas Baranauskas – buvęs futbolininkas, patyręs stuburo traumą, su bendraminčiais įkūręs neįgaliųjų sveikatingumo ir sporto klubą „Alytupis“. Jis pastebėjo septynmetį berniuką kartu su mama atvykusi į reabilitacijos centrą.
„Mano pirmos varžybos buvo Jurbarke – mečiau kamuoliuką, bėgau 60 metrų“, – prisimena Donatas.
R.Baranauskas pasiūlė Donatui sustiprėti ir kurį laiką palaukti, o kai jam sukaks 14 metų, prisistatyti pas trenerį Joną Baltrušaitį, kuris nuo 1987 metų dirba su negalią turinčiais sportininkais, išugdė Atėnų paralimpinių žaidynių prizininką Algirdą Tatulį.
Donatas treniruotėse pas Joną Baltrušaitį pabandė stumti rutulį ir mesti diską. „Per pirmas varžybas Lietuvoje pasirodžiau neblogai“, – prisimena sportininkas.
Treneris – kaip antras tėvas
Pasak V.Dundzienės, Donatas pateko į didįjį sportą trenerio J.Baltrušaičio dėka. „Paaugliai visada maištauja, taip atsitiko ir Donatui, jam atsibosdavo treniruotės, nenorėdavo sportuoti. Buvo ir pykčio, reikėjo raginti, kad eitų į sporto salę. Nelabai norėjo, bet liepiau – jis buvo paklusnus, geras vaikas, manęs klausydavo. Taip ir užaugo, o dabar yra laimingas“, – pasakoja sportininko mama.
V.Dundzienė labai dėkinga treneriui J.Baltrušaičiui, kad jam užtenka kantrybės treniruojant Donatą – jis tapo kaip antras tėvas.
Ir treneris pritaria: „Turiu du sūnus, Donatas man kaip trečias sūnus. Per du dešimtmečius visko buvo, teko prisitaikyti prie sudėtingo sportininko būdo, išlaukti paauglystės, ankstyvo brendimo laikotarpius.“
Treneris stengiasi pasikalbėti ir gyvenimiškais klausimais, patarti kaip tėvas ir dėl bendravimo su merginomis, kad jos netrukdytų sportui: „Dabar jau viskas gerai, Donatas turi draugę, greitai taps tėvu. Džiaugiuosi, kad jam viskas gerai sekasi.“
Sportininką palaiko visa šeima
Šeimoje Donatą palaiko ne tik mama, bet ir sesuo, įsikūrusi Škotijoje, kartu gyvenanti draugė.
„Mano vyras būdamas 45metų amžiaus susirgo išsėtine skleroze, jau 22 metus slaugau, vienai būtų sunku, jei ne sūnus. Donatas padeda namuose tiek, kiek tik gali. Ir malkas supjauna, kitus buities darbus padaro. Daug ką gali, nors marškinius vienam būtų sunku užsisegti“, – pasakoja V.Dundzienė.
Donatas supranta, kad savo tėvams turi padėti, nes sesuo neplanuoja grįžti į Lietuvą. „Tėvų namas didelis, visiems yra vietos. Pavasarį su drauge laukiame ir vaiko gimimo“, – pasakoja Donatas.
Donatui reikia nuolat sportuoti. Pasak V.Dundzienės, jeigu sūnus nejudėtų, paralyžius dar labiau sukaustytų kūną: „Kai tarp varžybų nėra treniruočių, jis eina į sporto salę, dirba su treniruokliais, ar tiesiog miške pasivaikščioja.“
„Camelia“ kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu įgyvendinama kampanija „Bendrystė augina čempionus“ yra nuo 2022-ųjų metų „Camelia“ vykdomos socialinės atsakomybės iniciatyvos „Kartu vienas dėl kito“ dalis, kuria siekiama didinti visuomenės supratimą apie negalią turinčius žmones ir skatinti jų įtrauktį į bendruomenes. Daugiau su projektu susijusių straipsnių rasite čia
