Traumos, dirbant sode ir darže: vaistininkė dalijasi, kam turėtume būti pasiruošę

Žaliuojanti gamta, gaivūs ir vasariški orai – pats darbymetis, prižiūrintiems sodus bei daržus. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas darbas gali pasibaigti ne tik įvairiais susižeidimais, bet ir sunkiais patempimais, priverčiančiais kurį laiką likti lovoje. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė įspėja, jog laikytis atsargumo būtina net ir dirbant sode, o pasirūpinti sužeidimais reikia nedelsiant.

Vaistininkė pasakoja, kad dirbant sode ar darže dažniausiai patiriami įvairūs nusibrozdinimai, sumušimai, įsipjovimai, pūslės ant plaštakų ar pirštų, traumos. Taip pat neišvengiama nudegimų saulėje, perkaitimų bei patempimų, dažnai vadinamų radikulitu. 

Jei pasitempėme – pasirūpinkime tuo

R. Pilkytė-Klimienė pabrėžia, kad visų pirma, pradėjus darbuotis sode ar darže nederėtų išsikelti sudėtingai įgyvendinamų tikslų. Svarbu krūvį padalinti sąmoningai, o geriausia – palaipsniui, kad raumenims nebūtų didelio šoko.

„Nors natūraliai norisi kuo greičiau nudirbti visus reikalingus darbus, pavyzdžiui, nupjauti žolę, išrauti piktžoles, palaistyti ir nugenėti žalumynus, reikėtų nepamiršti to nepaskirti tik vienam ar keliems vakarams. Sodo darbai yra maratonas, o ne sprintas, todėl jei įdėsime visas turimas jėgas į vieną ar kelis savaitgalius, ne tik nebenorėsime net žvilgtelėti į savo sodą ar daržą, bet ir paprasčiausiai fiziškai nebegalėsime dirbti palaikomųjų priežiūros darbų“, – paaiškina vaistininkė.

Ji pasakoja, kad geriausia paskirstyti darbus sistemiškai, kad po mažą dalį krūvio tektų skirtingoms raumenų grupėms. Taip pat praverstų neatsisakyti specialių pagalvėlių klūpėjimui, investuoti į patogią, kvėpuojančią ir gerą darbams skirtą avalynę, mūvėti riešų ar alkūnių apsaugas, jei šios vietos reikalauja daug įtempto darbo. Nereikėtų pamiršti ir kitų kasdienybę palengvinančių atributų – įrankius atitaikyti pagal savo ūgį, o jei reikia – pasinaudoti specialiomis kėdutėmis pasilypėjimui, mažiau dirbti susilenkus su trumpais įrankiais, o naudoti turinčius ilgesnį kotą ar patogesnę rankeną.

„Jeigu visgi pasitempėte, tikslinga būtų skaudamą vietą keletą kartų per dieną įtrinti tam skirtu tepalu. Tai gali būti šildomas ar šaldomas gelis su etofenamatu, diklofenako natrio druska ar ibuprofenu. Jei labai skauda, galima išgerti nesteroidinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Šalia šių priemonių pacientams taip pat rekomenduoju nepamiršti magnio ir B grupės vitaminų maisto papildų, kadangi jie mažina uždegimą ir skatina audinių gijimo procesus“, – sako vaistininkė. 

Saulė – ne visada draugė

Anot R. Pilkytės-Klimienės, dažnai patiriami ir perkaitimai, širdies ritmo sutrikimai, mat į sodo darbus įnikę asmenys neretai stengiasi pradėti dirbti ryte, kada oras įšyla, o pabaigia tik pradėjus temti. Vaistininkė pabrėžia, kad dienos metu darbuotis tiesioginės saulės šviesoje, ypač, jei skundžiamasi širdies ir kraujagyslių ligomis, nederėtų. Perkaitimas gali lemti mirguliavimą akyse, dehidrataciją, galvos svaigimą, kraujospūdžio svyravimus.

„Dirbantys sode vidurdienyje turėtų būtinai dėvėti skrybėles ar kepures, o po ranka turėti vandens buteliuką. Žinoma, karštu oru iš viso patartina darbuotis iki 10 val. ryto arba po pietų, apie 16–17 val., kada saulė ne tokia kaitri ir pavojinga. Geriausia vilkėti natūralių medžiagų, laisvus drabužius, šviesių spalvų – taip mažiau sukaisime“, – ragina vaistininkė.

Ji primena, kad nudegimai saulėje taip pat gali tapti iššūkiu. Pastarieji gali būti ne tik nemalonūs, bet ir padidinti odos vėžio riziką, pagreitinti senėjimo procesus. Jei nudegame, reikėtų tolygiai vėsinti paraudusius odos plotus, dėti vėsius kompresus. Anot R. Pilkytės-Klimienės, puikiai atvėsinti nudegusią odą galime su tam skirtais specialiais kremais, tepalais ar geliais, kuriuose būtų ramunėlių, alavijo, medetkų, pantenolio ar glicerino. Taip pat svarbu gerti daug vandens, kad atvėsintume savo organizmą ir iš vidaus. Jei labai nudegėme ir skausmo nepavyksta nuslopinti tepamomis priemonėmis, galima išgerti skausmą ar uždegimą mažinančių vaistų.

Įpjovimai ir kitos traumos

Neretai ravint piktžoles ar dirbant kitus įvairius sodo darbus, nejučia įsipjauname, nusibrozdiname ar įsiduriame. Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė perspėja, kad tai – dažnos traumos, galinčios pasitaikyti bene bet kokiose gyvenimo situacijose, todėl visada reikėtų būti pasiruošus. Pasak jos, jei žaizda kraujuoja, pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą ir išvalyti odą. 

„Vykdami darbuotis, su savimi visada turime turėti ir vaistinėlę, kurioje būtų vandenilio peroksido tirpalo ar dezinfekcinių priemonių, taip pat pleistrų, tvarsčių, pincetas. Jei įsipjovus svetimkūnis, pavyzdžiui, medžio skeveldra, augalo spyglys, stiklas ar kt., lieka žaizdos viduje, reikėtų jį ištraukti, tada žaizdą nuprausti po tekančiu vandeniu, dezinfekuoti, uždėti tvarstį ar užklijuoti sterilų pleistrą, kad sustabdytume kraujavimą ir apsaugotume nuo galimų infekcijų. Net jei iš pažiūros žaizda neatrodo gili ar nėra itin skausminga, numoti ranka vis tiek nereikėtų – pažeistą vietą svarbu stebėti bent keletą dienų, kad įžvelgtume, ar ši netinsta, nepradeda pūliuoti“, – sako vaistininkė.

Pasak R. Pilkytės-Klimienės, net ir laikantis visų patarimų, nelaimės gali būti neišvengiamos, todėl svarbiausia užduotis – po ranka turėti viską, ko gali prireikti. Anot jos, daugybė žmonių mano, kad traumos ir įvairūs sužeidimai yra patiriami tik sportuojant, tačiau darbas sode ar darže yra taip pat intensyvi fizinė veikla, kuri gali kelti savitą pavojų. Todėl atidiems reikėtų išlikti visose situacijose.