Veido prausiklį renkatės pagal kvapą ar gražią pakuotę? Vaistininkė paaiškina, kodėl tai – viena dažniausių klaidų

Veido odos priežiūra daugeliui pirmiausia siejasi su serumais, kremais ar kitomis aktyviomis priemonėmis. Vis dėlto net ir geriausia kosmetika gali neduoti laukiamo rezultato, jei kasdien naudojamas odos poreikių neatitinkantis prausiklis.

Daugelis veido prausiklį renkasi pagal kvapą, populiarumą socialiniuose tinkluose ar draugų rekomendacijas, neatsižvelgdami į svarbiausią kriterijų – savo odos tipą ir būklę. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, kokių veikliųjų medžiagų veido prausiklyje ieškoti skirtingiems odos tipams ir kokių klaidų kasdienėje rutinoje vertėtų vengti.

Kaip pasirinkti veido prausiklį pagal odos tipą?

Nors kai kurie prausikliai tinka įvairiems odos tipams, renkantis priemonę pirmiausia svarbu įvertinti individualius odos poreikius.

Oda gali būti:

• normali;
• sausa;
• riebi;
• mišri;
• jautri.

Jos būklė taip pat gali keistis priklausomai nuo metų laiko, hormoninių pokyčių, amžiaus ar naudojamų kosmetikos priemonių. Todėl net ir ilgą laiką tikęs prausiklis nebūtinai visada atitiks esamus odos poreikius.

„Netinkamai pasirinktas prausiklis gali dar labiau išryškinti jau esamas odos problemas. Pavyzdžiui, sausai ar jautriai odai naudojant stipriai odą valančius prausiklius su rūgštimis ar kitomis intensyviai šveičiančiomis medžiagomis, gali sustiprėti tempimo jausmas, paraudimas ar pleiskanojimas“, – aiškina J. Jankauskienė.

Tuo tarpu labai riebūs, aliejiniai prausikliai ne visada bus geriausias pasirinkimas itin riebiai ar į aknę linkusiai odai, ypač jei po jų lieka sunkumo pojūtis arba oda nėra pakankamai nuvaloma.

Tempimo jausmas po prausimosi nėra geras ženklas

Žmonės neretai mano, kad jei po prausimosi oda atrodo visiškai švari ir net šiek tiek tempia, vadinasi, priemonė savo darbą atliko itin gerai. Tačiau iš tiesų toks pojūtis gali reikšti priešingai.

Tempimo jausmas dažnai rodo, kad:

• prausiklis buvo per stiprus;
• nuo odos pašalinta per daug natūralių lipidų;
• gali būti pažeistas natūralus odos apsauginis barjeras.

Ilgainiui dėl to oda gali tapti jautresnė, labiau sausėti ar net pradėti riebaluotis intensyviau.

Koks veido prausiklis tinka sausai ir jautriai odai?

Sausai ir jautriai odai dažniausiai labiau tinka švelnūs kreminiai ar aliejiniai prausikliai bei pieneliai. Jų sudėtyje verta ieškoti drėkinančių ir odos apsauginį barjerą palaikyti padedančių medžiagų.

Naudingos veikliosios medžiagos gali būti:

• glicerinas;
• hialurono rūgštis;
• keramidai;
• pantenolis.

Tokios priemonės prausiant padeda sumažinti drėgmės netekimą ir apsaugo odą nuo papildomo išsausėjimo.

Sausai ir jautriai odai taip pat svarbu vengti pernelyg intensyviai valančių ar šveičiančių priemonių, jei jos sukelia tempimą, paraudimą ar pleiskanojimą.

Koks prausiklis tinka riebiai ir į aknę linkusiai odai?

Riebiai ar į aknę linkusiai odai dažniau rekomenduojami geliniai prausikliai su veikliosiomis medžiagomis, padedančiomis kontroliuoti riebalų išsiskyrimą ir mažinti porų užsikimšimą.

Tokių prausiklių sudėtyje gali būti:

• salicilo rūgšties;
• niacinamido;
• cinko.

Vis dėlto net ir riebiai odai nereikėtų rinktis pernelyg stipriai ją nuriebalinančių priemonių ar veidą prausti per dažnai.

„Pažeidus natūralų odos apsauginį barjerą, ji gali pradėti gaminti dar daugiau riebalų, todėl problema tik dar labiau sustiprėja“, – perspėja „Camelia“ vaistininkė.

Ką rinktis mišriai odai?

Mišrios odos savininkams dažniausiai tinka švelnūs geliniai prausikliai su drėkinamosiomis medžiagomis.

Jų sudėtyje galima ieškoti glicerino, hialurono rūgšties, prireikus – nedidelės koncentracijos niacinamido. Pastarasis gali padėti palaikyti riebesnių veido zonų balansą, tačiau kartu neapsunkinti sausesnių vietų.

Dažniausios veido prausimo klaidos

Net ir tinkamai pasirinktas prausiklis gali neduoti laukiamo rezultato, jei netinkamai atliekamas pats veido prausimas. Kad priemonė veiksmingai pašalintų nešvarumus, riebalų perteklių ir kosmetikos likučius, svarbu vengti kelių dažnų klaidų.

Veidas prausiamas per karštu vandeniu

Viena dažniausių klaidų – veidą prausti karštu vandeniu. Jis gali pašalinti apsauginį odos lipidų sluoksnį, todėl oda greičiau išsausėja, tampa jautresnė, pažeidžiamesnė ir labiau sudirgusi.

Kasdienei priežiūrai geriau rinktis drungną vandenį.

Oda per stipriai šveičiama

Taip pat nereikėtų veido:

• šveisti šiurkščiomis kempinėlėmis;
• stipriai trinti rankšluosčiais;
• pernelyg dažnai šveisti mechaniniais šveitikliais su grūdeliais.

Tokios priemonės gali sudirginti odą, sukelti smulkius jos pažeidimus ir paskatinti pleiskanojimą.

„Kasdienei priežiūrai visiškai pakanka prausiklį švelniai paskirstyti pirštų galiukais ir nuskalauti drungnu vandeniu“, – pataria J. Jankauskienė.

Kaip dažnai reikėtų prausti veidą?

Daugeliui žmonių rekomenduojama veidą prausti du kartus per dieną – ryte ir vakare.

Pernelyg dažnas prausimasis, ypač naudojant intensyviai odą valančius prausiklius, gali sutrikdyti natūralų odos apsauginį barjerą ir paskatinti jautrumą.

Svarbu stebėti ir pačios odos reakciją. Jei po prausimosi nuolat jaučiamas tempimas, atsiranda paraudimas ar stipresnis sausumas, gali būti, kad naudojama priemonė arba pasirinktas prausimosi dažnis odai netinka.

Kodėl svarbu dažnai keisti veido rankšluostį?

Ne mažiau svarbi veido priežiūros dalis – tinkama rankšluosčių higiena.

Veidui rekomenduojama:

• turėti atskirą rankšluostį;
• rinktis medvilninį arba mikropluošto rankšluostį;
• nenaudoti jo rankoms ar kūnui;
• reguliariai skalbti aukštoje temperatūroje;
• keisti dažniau, ypač jei oda linkusi į aknę ar yra jautri.

Ant drėgno audinio gali kauptis bakterijos, odos riebalai ir kosmetikos likučiai. Todėl net ir tinkamai prižiūrint odą nešvarus rankšluostis gali tapti papildomu dirginančiu veiksniu.

Kada dėl odos problemų reikėtų kreiptis į dermatologą?

Jei, nepaisant tinkamos priežiūros, oda nuolat paraudusi, stipriai pleiskanoja, niežti, vargina bėrimai ar kiti ilgai nepraeinantys simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.

Kartais odos problemos gali būti susijusios ne su netinkamai parinkta kosmetika, o su tam tikromis odos ligomis, kurioms reikalingas kitoks gydymas.