Kolageno nauda: kam jis reikalingas ir kaip veikia organizmą?

Kolagenas – vienas svarbiausių organizmo baltymų, tačiau apie jį dažniausiai prisimenama tik tada, kai oda pradeda prarasti stangrumą, ima varginti sąnarių diskomfortas ar norisi stipresnių plaukų ir nagų. Vis dėlto kolageno nauda yra gerokai didesnė – šis baltymas dalyvauja daugelio audinių sandaroje ir padeda palaikyti jų tvirtumą bei elastingumą.

Nors natūraliai organizmas kolageną gamina pats, su amžiumi šis procesas lėtėja. Būtent todėl daugeliui kyla klausimų: kas yra kolagenas, kam reikalingas kolagenas, kokį produktą rinktis, ar veiksmingesnis geriamas kolagenas, hidrolizuotas kolagenas, o gal jūrinis kolagenas?

Kas yra kolagenas?

Kolagenas yra skaidulinis baltymas, sudarantis didelę jungiamojo audinio dalį. Manoma, kad jis sudaro apie trečdalį visų žmogaus organizme esančių baltymų.

Jis veikia tarsi natūralus organizmo karkasas, padedantis išlaikyti audinių tvirtumą, atsparumą tempimui ir elastingumą.

Kolageno randama:

• odoje;
• kremzlėse;
• kauluose;
• sausgyslėse;
• raiščiuose;
• kraujagyslių sienelėse;
• dantyse;
• ragenoje;
• vidaus organų jungiamajame audinyje.

Be pakankamo kolageno kiekio audiniai tampa mažiau atsparūs kasdieniam krūviui, lėčiau atsistato po pažeidimų ir palaipsniui praranda savo funkcines savybes.

Kam reikalingas kolagenas?

Pakankamas kolageno kiekis organizme svarbus daugeliui sistemų.

Pagrindinės jo funkcijos:

• palaiko odos stangrumą ir elastingumą;
• padeda išlaikyti normalią kremzlių struktūrą;
• prisideda prie sausgyslių ir raiščių tvirtumo;
• dalyvauja kaulinio audinio struktūroje;
• svarbus normaliai kraujagyslių sienelių sandarai;
• padeda išlaikyti nagų ir plaukų struktūrą;
• dalyvauja žaizdų gijimo procesuose;
• yra svarbi jungiamojo audinio sudedamoji dalis.

Dėl šių priežasčių kolageno nauda dažnai siejama ne tik su grožiu, bet ir su bendra judamojo aparato bei jungiamojo audinio būkle.

Kaip organizmas gamina kolageną?

Kolagenas sintetinamas specialiose jungiamojo audinio ląstelėse – fibroblastuose. Šiam procesui būtinos įvairios maistinės medžiagos:

• aminorūgštys (glicinas, prolinas, hidroksiprolinas);
• vitaminas C;
• cinkas;
• varis;
• geležis.

Jeigu kurios nors iš šių medžiagų trūksta, natūrali kolageno sintezė gali sulėtėti. Būtent todėl neretai kolagenas su vitaminu C laikomas praktišku pasirinkimu – vitaminas C prisideda prie normalios kolageno gamybos, reikalingos normaliai odos, kremzlių, kaulų bei kraujagyslių funkcijai.

Kas spartina natūralų kolageno nykimą?

Nors kolageno gamyba su amžiumi natūraliai mažėja, šį procesą gali paspartinti ir kasdieniai įpročiai. Kai kurių veiksnių pakeisti negalime, tačiau daliai jų galima daryti įtaką keičiant gyvenimo būdą.

Išoriniai veiksniai

Kolageno irimą gali skatinti:

• intensyvus ultravioletinių (UV) spindulių poveikis;
• rūkymas;
• dažnas alkoholio vartojimas;
• oro tarša;
• didelis cukraus kiekis maiste;
• agresyvus odos dirginimas ar netinkama odos priežiūra.

Ypač reikšmingu rizikos veiksniu laikoma saulė. UV spinduliai skatina fermentų, ardančių kolageno skaidulas, aktyvumą, todėl ilgainiui oda greičiau praranda stangrumą.

Vidiniai veiksniai

Kolageno sintezę gali mažinti ir organizmo vidiniai procesai, tokie kaip natūralus senėjimas, hormonų pokyčiai, ypač menopauzės metu, nepakankamas baltymų kiekis mityboje, vitamino C, cinko ar vario stoka, lėtinis stresas, nuolatinis miego trūkumas ar kai kurios lėtinės ligos. Kuo daugiau šių veiksnių veikia vienu metu, tuo sunkiau organizmui palaikyti normalią kolageno gamybą.

Galimi sumažėjusio kolageno kiekio požymiai

Kolageno kiekis organizme mažėja palaipsniui, todėl pirmieji pokyčiai dažnai atsiranda nepastebimai. Vieniems žmonėms jie pirmiausia išryškėja odoje, kitiems – sąnariuose ar raumenyse. Svarbu suprasti, kad šie požymiai nėra specifiniai vien kolageno trūkumui – juos gali lemti ir amžius, gyvenimo būdas ar kitos sveikatos būklės.

Galimi sumažėjusios kolageno gamybos požymiai:

• Odoje (mažėja elastingumas, ryškėja smulkios raukšlės, oda tampa plonesnė ir sausesnė)
• Plaukuose ir naguose (nagai tampa trapesni, plaukai gali atrodyti silpnesni ar lūžinėti)
• Sąnariuose (atsiranda sustingimo jausmas, juntamas diskomfortas judant, sumažėja judesių amplitudė)
• Kauluose (ilgainiui gali silpnėti kaulinio audinio struktūra)
• Raumenyse (mažėja raumenų masė ir jėga, ypač vyresniame amžiuje)
• Odos atsikūrime (smulkūs pažeidimai ar žaizdelės gyja lėčiau)

Jeigu šie simptomai išlieka ilgą laiką arba stiprėja, svarbu ieškoti jų priežasties kartu su gydytoju, nes vien kolageno maisto papildai ne visada gali išspręsti problemą.

Kolageno nauda odai

Kalbant apie kolageno naudą, dažniausiai pirmiausia minima oda. Ir ne be priežasties – apie 70–80 proc. sausosios odos masės sudaro būtent kolagenas. Jaunystėje kolageno tinklas odoje yra tankus ir vientisas. Jis padeda palaikyti odos elastingumą, išlaikyti stangrumą, sumažinti odos suglebimo požymius, palaikyti normalią odos struktūrą ir dalyvauja odos atsikūrimo procesuose.

Svarbu suprasti, kad odos būklę lemia ne vien kolagenas. Reikšmingą vaidmenį taip pat atlieka genetika, saulės poveikis, mityba, hormonų pokyčiai, pakankamas skysčių vartojimas bei bendra sveikatos būklė.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad hidrolizuoto kolageno maisto papildai kai kuriems žmonėms gali padėti pagerinti odos drėgmę bei elastingumą, o dalyje tyrimų buvo stebimas ir smulkių raukšlių sumažėjimas. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tyrimų kokybė nevienoda, todėl kolageno poveikis gali skirtis priklausomai nuo produkto sudėties, dozės ir individualių organizmo ypatumų.

Jeigu pagrindinis tikslas yra odos būklės palaikymas, dažnai pasirenkamas jūrinis kolagenas arba hidrolizuotas jūrinis kolagenas. Manoma, kad mažesnės molekulinės masės peptidai gali būti geriau pasisavinami, tačiau moksliniai tyrimai kol kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog viena kolageno kilmė yra reikšmingai pranašesnė už kitą.

Kolagenas sąnariams

Kremzlės, dengiančios sąnarinių paviršius, didžiąja dalimi sudarytos iš kolageno. Jos padeda sumažinti trintį judant ir mechanines apkrovas vaikštant, bėgant ar sportuojant. Kremzlėse kolagenas sudaro svarbią tarpląstelinės medžiagos dalį.

Jis padeda palaikyti kremzlių tvirtumą, jų atsparumą mechaniniam krūviui bei normalią sąnarių funkciją. Senstant arba nuolat patiriant didelį fizinį krūvį kremzlės pamažu dėvisi. Dėl to gali atsirasti sąnarių maudimas, sustingimas ar diskomfortas judant.

Tyrimai rodo, kad kolagenas sąnariams gali būti naudingas daliai žmonių, ypač sergantiems osteoartritu. Tyrimuose pastebėta, kad reguliariai vartojami kolageno papildai kai kuriems pacientams padėjo sumažinti skausmą bei pagerinti sąnario funkciją, nors poveikio dydis skirtinguose tyrimuose skyrėsi.

Todėl nemažai žmonių renkasi kolageną sąnariams, ypač jei aktyviai sportuoja, dirba fiziškai sunkų darbą, daug vaikšto ar bėgioja arba yra vyresnio amžiaus.

Kolagenas kaulams

Kaulai nėra sudaryti vien iš mineralų – nemažą jų dalį sudaro kolageno skaidulos, kurios suteikia kauliniam audiniui lankstumo ir padeda atlaikyti kasdienes apkrovas. Jis sudaro kaulinio audinio pagrindą, suteikia kaulams lankstumo bei padeda išlaikyti mechaninį atsparumą.

Kolagenas taip pat yra svarbi sausgyslių ir raiščių sudedamoji dalis, todėl pakankamas jo kiekis reikalingas normaliai judėjimo sistemos veiklai.

Todėl kolagenas kaulams dažnai gaminamas arba vartojamas kartu su vitaminu D, kalciu, magniu ar vitaminu K.

Kolagenas sportuojantiems

Sportuojant didesnį krūvį patiria ne tik raumenys, bet ir sausgyslės, raiščiai, kremzlės bei kaulai.

Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad hidrolizuoto kolageno vartojimas kartu su fiziniu aktyvumu gali prisidėti prie geresnio atsistatymo po krūvio bei palaikyti jungiamojo audinio būklę. Vis dėlto kolageno maisto papildai nepakeičia subalansuotos mitybos ar reguliaraus judėjimo – geriausių rezultatų gali būti tikimasi derinant visas šias priemones.

Todėl kolagenas sportui dažnai pasirenkamas kaip papildoma mitybos dalis žmonėms, kurie:

• reguliariai sportuoja;
• ruošiasi varžyboms;
• po traumų grįžta prie fizinio aktyvumo;
• siekia palaikyti jungiamojo audinio būklę.

Svarbu nepamiršti, kad vien maisto papildai nepakeičia subalansuotos mitybos, pakankamo baltymų kiekio, poilsio ar tinkamai suplanuotų treniruočių.

Kolageno tipai – kuo jie skiriasi?

Ne visi kolageno maisto papildai yra vienodi. Iki šiol mokslininkai yra nustatę daugiau kaip 20 skirtingų kolageno tipų, tačiau žmogaus organizme dažniausiai aptinkami I, II ir III tipo kolagenai.

Skirtingi kolageno tipai atlieka nevienodas funkcijas, todėl renkantis maisto papildus verta atkreipti dėmesį į jų sudėtį.

I tipo kolagenas

Tai gausiausias kolageno tipas žmogaus organizme. Jis daugiausia randamas odoje, kauluose, sausgyslėse, raiščiuose ir dantyse.

Būtent I tipo kolagenas dažniausiai naudojamas produktuose, skirtuose odos būklei palaikyti, todėl ieškant geriamo kolageno odai dažniausiai galima rasti būtent šio tipo kolageno.

II tipo kolagenas

II tipo kolagenas yra pagrindinė kremzlių sudedamoji dalis. Dažniausiai jis pasirenkamas žmonių, kurie ieško kolageno sąnariams, papildų aktyviai sportuojantiems ir priemonių kremzlių būklei palaikyti.

III tipo kolagenas

III tipo kolagenas dažnai aptinkamas kartu su I tipo kolagenu. Jis svarbus odai, kraujagyslėms bei vidaus organų jungiamajam audiniui.

Kas yra hidrolizuotas kolagenas?

Skaitant papildų sudėtį dažnai galima pastebėti užrašą hidrolizuotas kolagenas arba kolageno peptidai. Daugeliui kyla klausimas – kuo jis skiriasi nuo įprasto kolageno?

Hidrolizės metu didelės kolageno molekulės suskaidomos į mažesnius peptidus. Dėl to organizmui juos lengviau pasisavinti, todėl būtent hidrolizuotas kolagenas dažniausiai naudojamas maisto papilduose.

Hidrolizuotas kolagenas pasižymi tuo, kad:

• gerai tirpsta vandenyje;
• neturi ryškaus skonio;
• lengvai maišomas su įvairiais gėrimais;
• dažniausiai naudojamas miltelių ir skysto kolageno produktuose.

Dėl šių savybių hidrolizuotas kolagenas šiandien yra viena populiariausių kolageno formų.

Kas yra kolageno peptidai?

Kolageno peptidai, tai – hidrolizės būdu suskaidytos kolageno molekulės. Šio proceso metu didelis baltymas suskaidomas į gerokai mažesnius fragmentus – peptidus. Dėl mažesnio molekulinio dydžio jie lengvai tirpsta vandenyje ir plačiai naudojami maisto papilduose.

Būtent todėl daugelyje produktų galima pamatyti užrašą hidrolizuotas kolagenas – dažniausiai tai reiškia, kad produkte yra kolageno peptidų.

Kolageno peptidai ir tripeptidai – kuo jie skiriasi?

Kolageno peptidai nėra vienodo dydžio. Jie gali būti skirtingo ilgio, todėl kartais išskiriami ir kolageno tripeptidai.

Pagrindiniai skirtumai:

Kolageno peptidai

• sudaryti iš trumpesnių aminorūgščių grandinių;
• gaunami hidrolizuojant kolageną;
• plačiai naudojami daugumoje maisto papildų.

Kolageno tripeptidai

• yra dar mažesni peptidai;
• sudaryti vos iš trijų aminorūgščių;
• dėl labai mažo molekulinio dydžio greitai absorbuojami virškinimo trakte.

Nors moksliniuose tyrimuose nagrinėjami įvairūs peptidų tipai, svarbiausia ne pats pavadinimas ant pakuotės, o produkto kokybė, pakankama dozė ir reguliarus vartojimas.

Jūrinis kolagenas ar gyvūninės kilmės kolagenas?

Dar vienas dažnas klausimas – ar geriau rinktis jūrinį kolageną, ar gyvūninės kilmės kolageną?

Jūrinis kolagenas gaminamas iš žuvų žaliavos, o gyvūninės kilmės – dažniausiai iš galvijų arba kiaulių jungiamojo audinio.

Jūrinis kolagenas dažniausiai pasirenkamas dėl:

• didelio I tipo kolageno kiekio;
• geresnio tirpumo;
• patogaus vartojimo;
• dažnesnio naudojimo odai skirtuose papilduose.

Gyvūninės kilmės kolagenas dažnai vertinamas dėl:

• platesnės aminorūgščių sudėties;
• dažnesnio naudojimo sporto papilduose;
• didesnės produktų įvairovės.

Moksliniai tyrimai kol kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad viena kilmė yra reikšmingai pranašesnė už kitą. Kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į produkto kokybę, veikliųjų medžiagų kiekį ir reguliarų vartojimą.

Kokį kolageną rinktis?

Parduotuvių ir vaistinių lentynose galima rasti daugybę skirtingų produktų, tačiau kokį kolageną rinktis?

Vaistininkai atsako, kad vieno universaliai geriausio varianto nėra. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo to, kokio tikslo siekiama, kokia forma patogiausia vartoti bei kokia yra individuali sveikatos būklė.

Renkantis kolageno maisto papildus, verta atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus – kolageno tipą (I, II ar III), ar naudojamas hidrolizuotas kolagenas, kolageno kilmę (jūrinės ar gyvūninės), vienos dienos porcijoje esantį kolageno kiekį, papildomas veikliąsias medžiagas, gamintojo patikimumą bei produkto sudėtį (cukraus, saldiklių, dažiklių kiekį). Taip pat svarbu įsitikinti, kad produktas vartojamas pagal gamintojo rekomendacijas.

Kaip išsirinkti kokybiškus kolageno maisto papildus?

Didelė pasiūla gali apsunkinti pasirinkimą. Vertinant produktą verta atsižvelgti ne tik į kainą ar reklaminius pažadus. Renkantis kolageno papildus, naudinga įvertinti:

1.  Kolageno formą

Dažniausiai pasirenkamas hidrolizuotas kolagenas, nes jis gerai tirpsta ir plačiai naudojamas maisto papilduose.

2. Kolageno kilmę

Galima rinktis:

• jūrinės kilmės kolageną;
• galvijų kilmės kolageną;
• vištienos kilmės kolageną.

Skirtingos kilmės kolagenas gali skirtis vyraujančiais kolageno tipais, tačiau svarbiausia yra produkto kokybė ir sudėtis.

3.  Veikliųjų medžiagų sudėtį

Naudinga, jeigu produktas papildytas medžiagomis, kurios dalyvauja kolageno sintezėje:

• vitaminu C;
• cinku;
• variu;
• manganu.

Taip pat dažnai pasirenkami produktai, kuriuose derinamas kolagenas ir hialurono rūgštis.

4.  Vienos porcijos kiekį

Vertėtų įvertinti, kiek kolageno yra vienoje rekomenduojamoje dienos porcijoje. Taip pat naudinga atkreipti dėmesį, ar produkto sudėtis nėra papildyta dideliu kiekiu cukraus, saldiklių ar kitų nebūtinų priedų.

5.  Kuri kolageno forma geriausia?

Kolageno galima rasti įvairiomis formomis.

Populiariausios:

• milteliai;
• kapsulės;
• skystas kolagenas;
• geriami kolageno vieno gurkšnio maisto papildai.

Visos šios formos gali būti tinkamos – dažniausiai skirtumas slypi vartojimo patogume, sudėtyje ir dozėje.

Kolageno milteliai

Tai viena populiariausių kolageno formų. Juos paprasta dozuoti, galima maišyti su vandeniu, tinka dėti į kokteilius ar jogurtą, dažnai būna didesnės paros dozės bei tai yra ekonomiškas pasirinkimas ilgesniam vartojimui.

Skystas kolagenas

Ši kolageno forma dažniausiai parduodama buteliukuose arba vienkartinėse ampulėse. Privalumų skystas kolagenas įgauna, nes jį patogu vartoti keliaujant, nereikia maišyti, jis dažnai papildytas vitaminais ar mineralais bei gali būti malonesnio skonio.

Kolageno kapsulės

Ši kolageno forma dažnai pasirenkama žmonių, kurie nemėgsta miltelių skonio, nenori ruošti gėrimo ir tiesiog nori paprasto vartojimo būdo. Svarbu įvertinti, kad kartais norint suvartoti rekomenduojamą dienos kiekį gali reikėti kelių kapsulių.

Kiek kolageno vartoti?

Nėra vienos dozės, kuri tiktų visiems. Ji priklauso nuo konkretaus produkto, jo sudėties ir vartojimo tikslo.

Vis dėlto moksliniuose tyrimuose dažniausiai buvo naudojami tokie hidrolizuoto kolageno kiekiai:

• 2,5–5 g per parą – vertinant poveikį odos būklei;
• 5–10 g per parą – tiriant poveikį sąnariams, kremzlėms ar fizinio aktyvumo metu.

Svarbu laikytis gamintojo nurodytos dozės ir nevartoti didesnio kiekio tikintis greitesnio rezultato.

Kiek laiko reikia vartoti kolageną?

Kolageno maisto papildai neveikia akimirksniu. Jungiamasis audinys atsinaujina palaipsniui, todėl poveikiui įvertinti reikia laiko.

Moksliniuose tyrimuose rezultatai dažniausiai buvo vertinami po 8–12 savaičių, kai buvo analizuojami odos pokyčiai ir po 3–6 mėnesių, kai buvo tiriama sąnarių funkcija ar fizinio aktyvumo metu patiriamas diskomfortas.

Todėl nusprendus vartoti kolageno maisto papildus, svarbu būti kantriems ir laikytis rekomenduojamo vartojimo kurso. Reguliarumas dažniausiai yra svarbesnis nei tai, ar maisto papildas geriamas ryte, ar vakare.

Renkantis kada kolageną vartoti galima rinktis tokį laiką, kuris lengviausiai tampa kasdienio įpročio dalimi. Pavyzdžiui, ryte kartu su pusryčiais, po treniruotės ar vakare po vakarienės.

Svarbiausia – nuoseklumas, o ne konkreti valanda.

Ar galima vartoti kolageną kasdien?

Jeigu laikomasi gamintojo rekomenduojamos dozės, dauguma kolageno maisto papildų yra skirti kasdieniam vartojimui. Vis dėlto nėščiosioms, žindančioms moterims, vaikams ar žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, prieš pradedant vartoti maisto papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Natūralus kolagenas maiste

Nors daugelis pirmiausia pagalvoja apie kolageno maisto papildus, svarbu nepamiršti, kad organizmo gebėjimą gaminti kolageną lemia ir kasdienė mityba. Pats organizmas kolageną sintetina iš aminorūgščių, gaunamų su maistu, todėl visavertė ir pakankamai baltymų turinti mityba yra vienas svarbiausių natūralios kolageno gamybos veiksnių.

Tam tikruose maisto produktuose natūraliai randama ir paties kolageno. Dažniausiai jis aptinkamas gyvūninės kilmės produktuose, kuriuose gausu jungiamojo audinio.

Prie natūralių kolageno šaltinių priskiriami:

• kaulų sultinys;
• vištienos oda;
• jautienos jungiamasis audinys;
• žuvys, ypač jų oda;
• želatina.

Vis dėlto vien šių produktų vartojimas nebūtinai užtikrins pakankamą kolageno gamybą. Ne mažiau svarbu kasdien gauti maistinių medžiagų, kurios dalyvauja kolageno sintezėje ir padeda organizmui šį baltymą gaminti.

Maistinės medžiagos, padedančios kolageno sintezei

Norint palaikyti natūralią kolageno gamybą, svarbu pasirūpinti ne tik pačiu kolagenu, bet ir maistinėmis medžiagomis, kurios dalyvauja jo sintezėje. Jei jų trūksta, organizmas kolageną gali gaminti mažiau efektyviai, net jeigu su maistu ar papildais jo gaunama pakankamai.

Baltymai

Kolagenas yra baltymas, todėl organizmui būtina gauti pakankamai aminorūgščių – pagrindinių jo statybinių medžiagų. Baltymų trūkumas gali neigiamai paveikti įvairių audinių atsinaujinimą ir apsunkinti natūralią kolageno sintezę.

Geri baltymų šaltiniai yra:

• žuvis;
• liesa mėsa;
• kiaušiniai;
• ankštinės kultūros;
• pieno produktai.

Vitaminas C

Vitaminas C yra viena svarbiausių medžiagų, reikalingų kolageno sintezei. Jis prisideda prie normalios kolageno gamybos, kuri svarbi normaliai odos, kremzlių, kaulų, kraujagyslių ir dantenų funkcijai.

Natūralūs vitamino C šaltiniai:

• citrusiniai vaisiai;
• kiviai;
• paprikos;
• brokoliai;
• juodieji serbentai.

Cinkas ir varis

Kolageno gamybos procese svarbų vaidmenį atlieka ir kai kurie mikroelementai. Cinkas bei varis dalyvauja fermentų veikloje, todėl yra reikalingi normaliai jungiamojo audinio funkcijai ir kolageno susidarymui.

Šių mikroelementų galima gauti iš:

• riešutų;
• sėklų;
• jūros gėrybių;
• ankštinių augalų;
• pilno grūdo produktų.

Kolagenas moterims ir vyrams – ar yra skirtumas?

Vaistinėse ir parduotuvėse galima rasti produktų, pažymėtų kaip kolagenas moterims arba kolagenas vyrams, todėl natūralu, kad kyla klausimas, ar jų sudėtis iš tiesų skiriasi.

Pats kolagenas nepriklauso nuo lyties – tiek moterų, tiek vyrų organizme jis atlieka tas pačias funkcijas ir yra svarbus odos, kremzlių, kaulų bei kitų jungiamųjų audinių struktūrai. Dažniausiai skiriasi ne pats kolagenas, o papildomos produkto sudedamosios dalys, pritaikytos skirtingiems vartotojų poreikiams.

Produktai gali skirtis papildomomis veikliosiomis medžiagomis, vitaminų ir mineralų sudėtimi, kolageno kiekiu vienoje porcijoje, skoniu ar vartojimo forma, pakuotės dizainu bei rinkodaros sprendimais.

Renkantis kolageno maisto papildą, svarbiausia vadovautis ne užrašu ant pakuotės, o įvertinti produkto sudėtį, rekomenduojamą paros dozę ir savo individualius poreikius. Jei kyla abejonių, kokį produktą pasirinkti, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Ar kolageno turinti kosmetika gali pakeisti geriamą kolageną?

Nors kosmetikos priemonės su kolagenu yra labai populiarios, svarbu suprasti, kad jų veikimas skiriasi nuo geriamų maisto papildų. Kolageno molekulės yra gana didelės, todėl užteptos ant odos nepasiekia gilesnių odos sluoksnių. Dėl to kremai ar serumai pirmiausia padeda palaikyti odos drėgmę ir komforto pojūtį, tačiau neskatina natūralios kolageno sintezės taip, kaip organizmui svarbios maistinės medžiagos.

Kasdienėje odos priežiūroje kosmetika su kolagenu ir geriamas kolagenas odai nėra vienas kitą pakeičiantys produktai – jie gali papildyti vienas kitą. Geriausių rezultatų padeda siekti kompleksinis požiūris: subalansuota mityba, apsauga nuo saulės, pakankamas skysčių vartojimas ir tinkamai parinktos odos priežiūros priemonės.

Literatūra

Ames, B. N., & Shigenaga, M. K. (1993). Oxidants are a major contributor to aging. Annals of the New York Academy of Sciences, 663(1), 85–96. 

Bolke, L., Schlippe, G., Gerß, J., & Voss, W. (2019). A collagen supplement improves skin hydration, elasticity, roughness, and density: Results of a randomized, placebo-controlled, blind study. Nutrients, 11(10), 2494.

Bravo, B., et al. (2017). Collagen peptide supplementation and its effects on connective tissue. Current Medical Research and Opinion, 33(8), 1493–1500.

König, D., Oesser, S., Scharla, S., et al. (2018). Specific collagen peptides improve bone mineral density and bone markers in postmenopausal women. Nutrients, 10(1), 97.

National Institutes of Health. (2024). Vitamin C – Fact Sheet for Health Professionals.

Proksch, E., Schunck, M., Zague, V., Segger, D., Degwert, J., & Oesser, S. (2014). Oral intake of specific bioactive collagen peptides reduces skin wrinkles and increases dermal matrix synthesis. Skin Pharmacology and Physiology, 27(3), 113–119.

Shoulders, M. D., & Raines, R. T. (2009). Collagen structure and stability. Annual Review of Biochemistry, 78, 929–958.

Wu, J., Fujioka, M., Sugimoto, K., Mu, G., & Ishimi, Y. (2004). Assessment of effectiveness of oral administration of collagen peptide on bone metabolism in growing and mature rats. Journal of Bone and Mineral Metabolism, 22(6), 547–553.