4 patarimai stipriam mokyklinukų imunitetui: nuo tinkamo maisto iki apsaugos nuo mikrobų

Grįžtant į darželius, mokyklas bei popamokines veiklas, vaikai kasdien susiduria su daugybe virusų ir mikrobų. Visgi tai, ar mažylis susirgs ir kokia bus ligos eiga, priklauso nuo imuninės sistemos stiprumo. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kaip susiformuoja imunitetas bei dalijasi 4 esminiais patarimais, padėsiančiais sumažinti riziką susirgti.

Vaikai jau gimsta turėdami tam tikrą imuninę apsaugą – tai vadinama įgimtu imunitetu. Dėl šios apsaugos mažylio organizmas atpažįsta tam tikrus patogenus ir geba su jais kovoti. Vis dėlto šie apsauginiai resursai yra laikini, todėl labai svarbu vystyti ir kitokį imunitetą – įgyjamą.

Kaip formuojasi vaikų imunitetas?

Įgytas imunitetas – būtina imuninės sistemos dalis, siekiant ilguoju laikotarpiu apsaugoti augantį organizmą nuo įvairių užkratų. Tačiau vaikų imuninė sistema natūraliai turi trumpesnę „atmintį“, kadangi dar paprasčiausiai nėra susidūrusi su tam tikrais užkratais ir neturėjo galimybės pagaminti reikalingų antikūnų.

„Dėl šios priežasties vaikai peršalimo ligomis įprastai serga sunkiau ir dažniau, nes jų kūnas dar tik mokosi kovoti su infekcijomis. Tyrimai rodo, kad stabilus atžalos imunitetas susiformuoja maždaug ties 7–8 gyvenimo metais, tačiau ir vėlesniame amžiuje susidūrus su organizmui dar nepažįstamais patogenais, imuninė sistema formuojasi toliau“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.

Didelę reikšmę vaikystėje turi ir vakcinacija nuo sunkių ligų, kadaise galėjusių turėti tragiškas pasekmes. Laikantis gydytojų rekomenduojamų vakcinacijos schemų, imuninė sistema supažindinama su ligų sukėlėjais ir išmoksta nuo jų apsiginti.

Kitu atveju rizika užsikrėsti tokiomis ligomis kaip:

• kokliušas;
• stabligė;
• tuberkuliozė;
• meningokokinė infekcija;
• raudonukė;
• tymai;
• kitos ligos, nuo kurių SAM rekomenduoja skiepytis.

1. Įvairi mityba – svarbi stipriam vaikų imunitetui

Augančiam organizmui labai svarbu gauti prie organizmo vystymosi, augimo ir bendros sveikatos palaikymo prisidedančių vitaminų bei mineralų. Todėl būtina užtikrinti įvairią ir sveiką mitybą bei pasirūpinti, kad vaikas valgytų skirtingų maisto grupių produktus.

Vaiko racione turėtų atsirasti:

• daržovių ir žalumynų;
• vaisių;
• pieno produktų;
• mėsos ir žuvies;
• viso grūdo produktų.

Svarbūs ir vitaminai A, B, C, D, E, K, kalcis, geležis, folio rūgštis, cinkas, jodas bei magnis. Jei visų reikalingų medžiagų nepavyksta gauti su maistu, tuomet rekomenduojama mitybą papildyti vaikams skirtais, mažesnių dozių maisto papildais.

„Vienas iš vitaminų, kurių dažniausiai trūksta vaikams – vitaminas D, kurio rekomenduojama dozė priklauso nuo vaiko amžiaus“, – pasakoja J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Vaikams, nevalgantiems mėsos arba kurių mityboje trūksta vaisių, daržovių, pieno produktų, sveikų grūdų ar baltyminio maisto, gali trūkti vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių ar kalcio.

Kalcio, magnio ir geležies taip pat labai reikia greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Pasitaiko atvejų, kada geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o tai ypač aktualu paauglėms, kurioms dėl menstruacijų gali reikėti daugiau šio mineralo. Tuo tarpu kalcio trūkumas gali lemti kaulų augimo sulėtėjimą ir padidinti lūžių riziką.

2. Kokybiškas miegas ir mažesnė emocinė įtampa

Imuninei sistemai labai svarbus kokybiškas miegas ir streso valdymas. Kadangi šie du veiksniai dažnai yra glaudžiai susiję, jiems reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Emocinę įtampą ir miego sutrikimus vaikams gali sukelti:

• tėvų tarpusavio nesutarimai ar skyrybos;
• kraustynės;
• draugų paieška darželyje ar mokykloje;
• nesutarimai su pedagogais;
• testai ir prastesni pažymiai;
• spaudimas gerai mokytis;
• priverstinis būrelių lankymas;
• patyčios;
• poilsio trūkumas.

„Lėtinio streso metu organizme išsiskiria tam tikri hormonai, kurių vienas yra kortizolis, siejamas su imuniteto susilpnėjimu bei uždegiminių reakcijų paūmėjimu“, – paaiškina vaistininkė.

Miego metu organizme gaminasi citokinai, veikiantys tarsi mediatoriai tarp imuninių ląstelių ir skatinantys organizmą apsiginti nuo patogenų. Tačiau jei miego trūksta arba jis nėra kokybiškas, citokinų gamyba sulėtėja, todėl gali susilpnėti ir imunitetas.

Kaip vaikams gali pasireikšti emocinė perkrova?

Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto „Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos tyrimo“ duomenimis:

• 33 proc. paauglių Europoje jaučiasi nervingi;
• 29 proc. susiduria su suprastėjusia miego kokybe;
• 25 proc. jaučiasi emociškai prastai;
• 16 proc. nurodė beveik visada besijaučiantys vieniši.

Didelę emocinę perkrovą jaučiantis vaikas gali susidurti ir su fiziniais simptomais, tokiais kaip pilvo ar skrandžio skausmai, pykinimas, galvos skausmas, didelis nuovargis, elgesio pokyčiai ar nemiga.

„Tokiais atvejais labai svarbu į jaučiamus simptomus nenumoti ranka bei nesistengti užgniaužti vaiko jausmų, praverstų ir nuoširdžiai kalbėtis su atžala bei kartu rasti išeitį“, – pataria J. Aganauskaitė-Žukaitė.

3. Higienos įpročiai padeda apsisaugoti nuo mikrobų

Dar vienas svarbus aspektas, siekiant išlaikyti stiprų mokinio imunitetą, – sveiki kasdieniai įpročiai. Vienas iš jų yra tinkamas higienos taisyklių laikymasis.

Vaikams nuo mažų dienų reikėtų priminti:

• plauti rankas po veiklų lauke;
• plauti rankas pabuvus viešose vietose;
• rankas nusiplauti apsilankius tualete ir prieš valgį;
• vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis arba naudoti vienkartines apsaugos priemones;
• kosėjant ar čiaudint užsidengti burną;
• nebūti šalia rūkančių žmonių.

Vaistininkė pabrėžia, kad bet kokios formos cigarečių dūmai gali paskatinti uždegiminius procesus organizme, todėl vaikus svarbu skatinti vengti pasyvaus rūkymo.

4. Fizinis aktyvumas ir pakankamas vandens kiekis

Svarbią reikšmę turi ir mankšta bei sportas. Fizinė veikla padeda lengviau kontroliuoti stresą ir net gali pagerinti miegą. Fizinio krūvio metu teigiamai veikiamos kraujagyslės, raumenys ir kvėpavimo takai, todėl smegenys bei kiti organai gauna daugiau deguonies.

Pakankamas vandens suvartojimas taip pat turėtų tapti kasdieniu įpročiu. Vanduo svarbus visų organizmo sistemų funkcijoms ir įvairiems biologiniams procesams, todėl jo trūkstant silpnėja pats organizmas, o kartu su juo – ir imunitetas.

Taigi kasdien svarbu užtikrinti tris pagrindinius įpročius:

• tinkamą higieną;
• reguliarų fizinį aktyvumą;
• pakankamą vandens suvartojimą.

„Jei organizmas turi pakankamai resursų imuninės sistemos vystymui, ji greičiau atpažįsta virusus ir bakterijas, stipriau prieš juos veikia ir užtikrina, kad artimiausiu metu susidūrus su tuo pačiu patogenu nebesusirgtume“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

„Camelia“ vaistininkė ragina edukuoti vaikus apie natūralią žmogaus organizmo apsaugą ir jos reikšmę kasdieniame gyvenime. Kuo daugiau vaikai supras apie imuniteto svarbą, tuo, tikėtina, labiau laikysis ir jo stiprinimo patarimų