Vaistininkė įvardija 3 dažniausias klaidas, kurias darome peršalę

Vėsūs ir permainingi orai, sezoniškai pasikeitę mitybos įpročiai bei sumažėjęs fizinis aktyvumas, stresas, prastas miegas, žmonių būriai mokslo įstaigose, darbe ar viešose vietose – svarbūs aspektai siaučiant peršalimo virusams. Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Virgilijos Bečelytės, šiuo metu peršalimo išvengti gali būti sudėtinga, tačiau pajutus pirmuosius simptomus svarbu nedaryti tam tikrų klaidų, kitu atveju sirgimas gali užsitęsti.

Virusas plinta labai greitai

Peršalimo simptomai, anot vaistininkės V. Bečelytės, prasidėjus rudeniškiems orams lydi vis daugiau žmonių. Tai dažnai lemia skirtingų veiksnių visuma, tačiau net ir pati aplinka tampa palankesne terpe plisti virusams.

„Kai esame žmonių būryje, pavyzdžiui, mokykloje ar darbe, virusai plinta labai greitai, nes jų dalelės patenka bene visur ir ant paviršių ar odos gali išgyventi beveik visą parą. Dėl šios priežasties neretai klasėje suserga keletas ar daugiau mokinių, o darbe – kolegų.

Simptomai išryškėja per keletą dienų ir gali tęstis apie savaitę. Tačiau vis dar pastebiu, kad pajutus peršalimo simptomatiką, ne visi pacientai gydosi teisingai, kas lemia, kad kai kurie simptomai tęsiasi ilgiau arba atsiranda tokių komplikacijų kaip ausies uždegimas, sinusitas, išsivysto kitos kvėpavimo takų ligos“, – sako ji.

Pirmieji peršalimo simptomai:

· nuovargis,

· sloga,

· galvos skausmas,

· perštinti gerklė ir kosulys,

· šaltkrėtis,

· pakilusi temperatūra.

„Camelia“ vaistininkė įvardija 3 dažniausias peršalimo metu daromas klaidas ir ragina į peršalimą nenumoti ranka.

Pirmoji klaida: ignoruojami simptomai ir tęsiamos įprastos veiklos

V. Bečelytė atskleidžia, kad pacientai dažnai sako „čia tik paprastas peršalimas“ ir jausdami lengvesnius simptomus toliau eina į darbą, veda vaikus į mokyklą bei užsiima kitomis įprastomis veiklomis. Vaistininkė įspėja, kad toks elgesys ne tik paskatina viruso perdavimą kitiems asmenims, kuriems simptomai gali būti ryškesni ir pavojingesni, bet taip pat gali lemti ilgesnį sirgimą.

„Jei nėra temperatūros, dažnas į peršalimą numoja ranka. Vis dėlto vien tai, kad užsikrėtėme virusu ir jaučiame simptomus, reiškia, kad organizmo imuninė sistema veikia ne taip gerai“, – sako ji.

Labai svarbu ilsėtis

Kuo daugiau dėmesio skirsime poilsiui, kokybiškam miegui, pakankamam vandens ir arbatų suvartojimui, subalansuotai mitybai ir simptomų kontrolei – tuo greičiau vėl jausimės sveiki. Kartais tereikia keletą dienų leisti sau pabūti namuose ir simptomai pamažu palengvėja. Kitu atveju, jei toliau išlaikome įprastą aktyvumą, organizmas neturi pakankamai progų sustiprėti.

Antroji klaida: gydymasis nepatvirtintais ar netinkamais metodais

Dar viena klaida, kurią anot vaistininkės V. Bečelytės daro nemažai žmonių – nesigydymas arba to darymas netinkamai. Ji pasakoja, kad kai kurie žmonės susirgę peršalimu pasikliauna tik liaudiškais ir mokslu nepagrįstais gydymo metodais, tokiais kaip česnako skiltelių dėjimas į nosies landą, kojų padų įtrinimas spiritu ar svogūno į kojines dėjimas.

„Tam tikri liaudiški metodai iš tiesų gali palengvinti peršalimą, tačiau tai dažniausiai susiję su vitaminais ir antioksidantais turtingų maisto produktų valgymu ar vaistažolių arbatomis. O tokie metodai, kaip, pavyzdžiui, česnako skiltelių dėjimas į nosies landą, taip tikintis sumažinti slogą, gali būti netgi žalingas dėl gleivinės pažeidimo tikimybės“, – įvardija vaistininkė.

Antibiotikai peršalimo negydo

Ji priduria, kad kalbant apie netinkamą gydymą, dar viena klaida, kurią dalis žmonių vis dar daro, yra antibiotikų vartojimas. V. Bečelytė atkreipia dėmesį, kad to daryti griežtai negalima – antibiotikai neveikia virusų. Negana to, vartojant tokius stiprius vaistus ne pagal paskirtį, galima dar labiau susilpninti organizmą.

Trečioji klaida: nepakankamas dėmesys organizmo stiprinimui

Vaistininkė V. Bečelytė pabrėžia, kad susirgus peršalimu, organizmui reikia sustiprėti, todėl vertėtų daugiau dėmesio skirti su maistu gaunamiems vitaminams ir antioksidantams, tokiems kaip vitaminas C, cinkas, selenas, kvercetinas.

Vitamino C turi šie maisto produktai:

· paprikos,

· brokoliai,

· obuoliai,

· imbieras,

· kopūstai.

Cinko galima gauti iš:

· gyvulinės kilmės mėsos,

· grybų,

· lęšių,

· riešutų ir sėklų.

Seleno galima pasisavinti iš:

· žuvies, ypač tuno,

· viso grūdo produktų,

· grybų,

· mėsos.

Kvercetino galima rasti:

· obuoliuose,

· uogose,

· raudonuosiuose svogūnuose,

· paprikose,

· pupelėse,

· špinatuose.

„Natūralu, kad pasibaigus vasarai kai kurių minėtų produktų gauti gali būti sunkiau, o ir jų kokybė bei maistingumas gali skirtis nuo užaugintų lietuviškuose soduose. Tačiau verta atkreipti dėmesį į mūsų sezonines daržoves – neretai jos turi pakankamai naudingų maistinių medžiagų.

Juk lietuviškų obuolių, kriaušių, slyvų, grybų ir kitų gėrybių dabar įsigyti daug lengviau. Visgi svarbu suprasti, kad suvalgius keletą daržo gėrybių organizmas nesustiprės, mat tokią mitybą reikia išlaikyti ilgą laiką. Todėl nemažai pacientų, žinodami savo mitybos trūkumus kreipiasi į vaistininkus ar gydytojus ir konsultuojasi dėl reikalingų maisto papildų“, – vardija V. Bečelytė.

Vaistininkė priduria, kad sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis miego, streso valdymas padeda stiprinti natūralią organizmo apsaugą ir padeda ne tik lengviau apsisaugoti nuo virusų, bet ir greičiau pasveikti. O tiek peršalus, tiek sergant kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, labai svarbu apie savo savijautą kalbėtis su gydytoju ar vaistininku ir pasirinkti tinkamus sprendimus sveikatai pagerinti.