Pastebėkite pogimdyminės depresijos simptomus: kaip sau padėti?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pogimdyminė depresija pasireiškia maždaug 1 iš 5 moterų. Anot „Camelia“ vaistininkės Juditos Voverės, tikrasis pogimdyminės depresijos ar kitų psichikos iššūkių mastas gali būti gerokai didesnis, mat dėl visuomenėje vyraujančių stigmų ir informacijos stokos, nemaža dalis moterų neatpažįsta simptomų ir nesikreipia pagalbos.
Pirmieji pogimdyminės depresijos požymiai
Vaistininkė paaiškina, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti dar besilaukiant kūdikio, tačiau įprastai pirmieji simptomai stebimi po gimdymo praėjus 4–12 savaičių. Tai – rimta ir sudėtinga sveikatos būklė, stipriai paveikianti ne tik mamos, bet ir visos šeimos, įskaitant kūdikio, kasdienybę.
Pogimdyminę depresiją iššaukti gali skirtingi fiziniai, socialiniai, emociniai ir hormoniniai veiksniai – tai nėra paprastas nuotaikų svyravimas dėl vykstančių pokyčių gyvenime.
Dažniausiai simptomai:
- gilus liūdesys,
- bevertiškumo jausmas,
- įkyrios mintys,
- pyktis be aiškios priežasties,
- savigrauža, nerimas,
- gėdos ir kaltės jausmas,
- nuovargis,
- miego pokyčiai,
- sutrikęs apetitas,
- socialinė izoliacija,
- sumažėjęs gebėjimas jaustis maloniai, užsiimant mėgstamomis veiklomis.
Emocinis atšalimas – normalu
Ji pabrėžia, kad ši būklė jokiu būdu nereiškia, jog moteris nemyli kūdikio arba prastai atlieka mamos pareigas. Anot „Camelia“ vaistininkės, svarbu suprasti, kad depresija yra liga, o ne asmenybės pokyčiai. Rūpinimasis vaikeliu pareikalauja didelio susitelkimo, emocinės ir fizinės ištvermės, o visa tai ne tik tampa naujo gyvenimo dalimi, bet ir kartais varginančia rutina. Depresija susirgusios mamos dažnai atlieka visas būtinas naujagimio priežiūros užduotis net ir jausdamos emocinį atšalimą, nerimą ar net išsekimą.
„Kartais rūpestis kūdikiu būna ir perdėtas – bijoma kažką padaryti blogai, labai jaudinamasi dėl smulkmenų, grėsmės įžvelgiamos bene kiekviename žingsnyje. Tačiau net ir itin smulkmeniškai besirūpinant mažyliu, pogimdymine depresija susirgusios moterys vis tiek jaučiasi nepakankamos, per mažai žinančios ir darančios, nors, žinoma, tai nėra tiesa. Jei moteris supranta, kad papuolė į pogimdyminės depresijos spąstus, pagalbos sau ieškojimas taip pat yra rūpinimasis savo kūdikiu bei visa šeima“, – sako vaistininkė.
Kiek tęsiasi depresija?
Pogimdyminės depresijos epizodas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių metų, priklausomai nuo pačios moters organizmo, psichologinio atsparumo, simptomų sunkumo, artimųjų palaikymo ir sulaukiamos pagalbos.
Gydymo galimybės
Tyrimai rodo, kad gydant pogimdyminę depresiją geriausiai veikia kombinuotas gydymas psichoterapija, vaistais ir artimųjų parama. Vis dėlto, kai kurios moterys, net ir sirgdamos sunkia depresijos forma, bijo pradėti gydymą medikamentais.
„Šiandien gydytojai gali skirti inovatyvius vaistus, saugius naudoti žindymo metu. Dažniausiai tai būna labai plačiai ištirti ir labai mažai šalutinių poveikių turintys selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, geriau žinomi kaip SSRI. Pastaruosius pagal individualią situaciją parenka gydytojas ar gydytojas specialistas“, – paaiškina vaistininkė J. Voverė.
Kaip sustiprinti kūną ir mintis?
Vaistininkė priduria, kad svarbu, jog gydymosi metu ir po jo moteris nesijaustų vieniša, pakankamai ilsėtųsi, stiprintų organizmą ir nervų sistemą.
Magnis ramina nervų sistemą, teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei miegą – jo galima rasti špinatuose, riešutuose bei sėklose.
B grupės vitaminai, ypač folio rūgštis, B6 ir B12, padeda subalansuoti neurotransmiterių serotonino ir dopamino gamybą, tad prisideda prie nuotaikos reguliavimo, pakelia energijos lygį – jų galima rasti lapinėse daržovėse, ankštiniuose maisto produktuose, pilno grūdo produktuose.
Omega-3 riebiųjų rūgščių reikšmė
„Harvardo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad omega-3 riebiosios rūgštys teigiamai veikia smegenų veiklą, mažina uždegiminius procesus ir padeda palengvinti depresijos bei nerimo simptomus. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasirinktuose žuvų taukuose būtų pakankamas kiekis DHR ir EPR rūgščių – bent po 250 mg. Anot mokslininkų, sergant depresija, gydytojai gali padidinti omega-3 dozę net iki 2 g per dieną“, – pasakoja J. Voverė.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nedelsiant kreiptis pagalbos ir taikant tikslingą gydymą, savijautą ženkliai pagerinti galima gana greitai, o pasveikti įmanoma ir per 9 mėnesių laikotarpį.