Šventinio streso alkoholiu malšinti nederėtų: vaistininkė atskleidžia gresiančias rizikas

Gruodį neretai pasitinkame ne tik su šventinėmis nuotaikomis, bet ir su gerokai ūgtelėjusiu streso lygiu. Skubame rūpintis dovanomis, vizitais pas giminaičius ir draugus, planuojame kalėdines dekoracijas, vaišių stalą, skaičiuojame išlaidas, o visa tai sukelia nemažai nerimo bei emocinės įtampos. Deja, nors sumažinti patiriamą stresą galima daugybe skirtingų būdų, neretu pasirinkimu tampa alkoholis. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Jurgitos Jankauskienės, toks atsipalaidavimo būdas yra tiek apgaulingas, tiek pavojingas – naudojant alkoholį kaip streso valdymo priemonę, rizikuojame tiek emocine, tiek fizine sveikata.

Mitai apie alkoholio vartojimą

J. Jankauskienė pastebi, kad daugybė žmonių, patiriančių psichologinių sunkumų, tokių kaip stiprus stresas, nemiga, depresija, lėtinis nuovargis ar perdegimo sindromas, alkoholio vartojimą neretai prilygina būdui atsipalaiduoti, sušvelninti neigiamas emocijas. Tokia tendencija itin išryškėja prieš didžiąsias metų šventes, kada natūraliai pasineriama į greitesnį ir labiau įtemptą gyvenimo tempą, skiriama mažiau laiko kokybiškam poilsiui.

„Nors svaigiųjų gėrimų vartojimas gali trumpam sumažinti emocinę įtampą ir padėti atsipalaiduoti, labai svarbu suprasti, kad alkoholis ne tik yra laikomas depresantu, kadangi slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą, bet taip pat kelia daugybę fizinės bei psichikos sveikatos rizikų. Negana to, pasibaigus alkoholio poveikiui, nerimas ar stresas dažnai sugrįžta su kaupu, todėl tampa paprasta sukurti pasikartojantį ciklą, nesuvokiant, kad visa tai tik pagilina esamas problemas“, – sako vaistininkė.

Kai kurie žmonės taip pat klysta manydami, kad alkoholis jiems gali padėti lengviau užmigti, tačiau J. Jankauskienė įvardija, kad iš tiesų efektas būna atvirkščias – alkoholis mažina gilaus miego laiką, skatina dažnesnį prabudimą. Ryte žmonės įprastai atsikelia ne tik su galvos skausmu, bet taip pat būna irzlesni, jaučiasi pavargę ir nerimastingi.

„Alkoholis yra neurotoksiškas, tad net po kelių gėrimų gali sutrikti žmogaus kognityvinės funkcijos: sulėtėti reakcija ir kalba, suprastėti regėjimo laukas, gali greitai keistis nuotaika, šlubuoti atmintis ir loginis mąstymas. Kuo daugiau alkoholio suvartojame, tuo nemalonesni šalutiniai reiškiniai – vėliau sutrinka kūno balansas, atsiranda nuovargio pojūtis, nerimas, pykina.

Jei per greitai suvartojame didelį kiekį alkoholio, galime apsinuodyti – kai kuriais atvejais ši būklė gali būti ir mirtina. Apsinuodijus kankina ne tik vėmimas, bet gali aptemti sąmonė, sulėtėti kvėpavimas, širdies ritmas, sumažėti kūno temperatūra, pasireikšti šlapimo nelaikymas, traukuliai, rečiau – ištikti koma“, – pasakoja vaistininkė J. Jankauskienė.

Tikrasis alkoholio veidas

Anot vaistininkės, dėl dažno piktnaudžiavimo alkoholiu pamažu traukiasi smegenys, pažeidžiama pilkoji ir baltoji jų masė, tad sutrinka atmintis, kyla demencijos rizika. Perteklinis alkoholio vartojimas yra siejamas ir su depresijos, nerimo, nemigos, bipolinio sutrikimų išsivystymu, psichozių pasireiškimu, paranoja, haliucinacijomis, svorio pokyčiais, seksualinių funkcijų ir potraukio sumažėjimu. J. Jankauskienė perspėja, kad pasiduodant dažnam alkoholio vartojimui, aukštyn kojomis gali apvirsti bene visas gyvenimas.

„Reguliariai ir gausiai vartojant alkoholį taip pat padidėja įvairių vėžio formų, širdies ir kraujagyslių ligų, kepenų, kasos ligų, virškinimo sistemos, kvėpavimo takų, endokrininės sistemos sutrikimų rizika. Šalia ilgo sąrašo sveikatos būklių, išvaizdos pokyčių, smegenyse įvykstantys pasikeitimai gali lemti ir priklausomybės išsivystymą, kada dėl negebėjimo nustoti svaigintis gali būti susiduriama ir su darbo praradimu, finansinėmis problemomis, socialiniais iššūkiais ir sunkumais palaikant ryšį net su artimiausiais žmonėmis. Kadangi nėra specifinio vaisto, gydančio priklausomybę alkoholiui, išspręsti šią situaciją tampa labai sunku, ji pareikalauja daug valios pastangų bei specialistų įsikišimo“, – paaiškina „Camelia“ vaistininkė.

Nors nėra saugaus alkoholio kiekio ir visi svaigiuosius gėrimus vartojantys žmonės rizikuoja savo gerove, „National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism“ atlikti tyrimai parodė, kad rizika susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant priklausomybę alkoholiui, ar patirti kitas sunkias šalutines būkles sumažėja, jei vyrai neviršija 2 alkoholinių gėrimų per dieną, o moterys –  1 alkoholinio gėrimo per dieną. Per savaitę vyrai turėtų neviršyti 14 alkoholinių gėrimų vienetų, o moterys – 7.

„Tačiau net ir neviršijant tam tikrų alkoholio suvartojimo normų, organizmas vis tiek yra paveikiamas neigiamai. Norint kuo mažiau jausti alkoholio sukeliamus nemalonius pojūčius, reikėtų riboti ne tik suvartojamą jo kiekį, bet ir nuolat gurkšnoti daug vandens, būti sočiai pavalgius ir gerai pailsėjus.

Tą patį patarčiau užtikrinti ir kitą dieną po vakarėlio – padėti gali specialūs mineralų ir druskų tirpalai, vanduo, įprasta dienos dienos rutina nepraleidžiant nei vieno dienos patiekalo, užtikrinant tinkamą vitaminų ir mineralų kiekį su maistu ir maisto papildais, laikantis poilsio rėžimo, atliekant bent minimalią mankštą“, – pataria J. Jankauskienė.