Prastas regėjimas – šių dienų rykštė: kaip save apsaugoti nuo kasdienybę apsunkinančių ligų?

Statistika rodo, kad daugiau nei 2 milijardai žmonių visame pasaulyje skundžiasi prastu regėjimu, tačiau beveik pusės atvejų dažniausiai galima išvengti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įvardija, kad regėjimo prastėjimui įtakos turi ne tik genetika ar amžėjimas, bet ir daugybė kitų faktorių bei dalijasi patarimais, padėsiančiais kuo ilgiau išsaugoti gerą akių sveikatą.

Vaistininkė paaiškina, kad nors regėjimo sutrikimai gali atsirasti įvairaus amžiaus žmonėms, visgi pastebima, jog suprastėjusia akių sveikata dažniausiai skundžiamasi nuo 50-ųjų gyvenimo metų. Negana to, mokslininkai skaičiuoja, jog iki 2050 metų, vien trumparegystę ir toliaregystę turės perpus daugiau pasaulio gyventojų, nei šiandien. Anot V. Bečelytės, tam nemažai įtakos turi senstanti populiacija bei kasdieniai faktoriai, sukeliantys papildomą stresą akims.

Kas kenkia mūsų akims?

„Modernėjant pasauliui, natūraliai daugiau laiko praleidžiame žiūrėdami į išmaniuosius įrenginius, tad atitinkamai sutrumpėja žiūrėjimo į tolį laikas, be to, dažnai dirbame dirbtinoje šviesoje, rečiau laiką leidžiame gryname ore. Ilgai, su minimaliomis pertraukomis, žvelgiant į kompiuterio, televizoriaus ar mobiliojo telefono ekranus akys įsitempia, išsausėja. Dienos pabaigoje matomas vaizdas gali šiek tiek susilieti, imti skaudėti galvą, kaklą ar nugarą.

Reikia pripažinti ir tai, kad suaugę žmonės vis rečiau lankosi oftalmologo kabinete ir atlieka reguliarias regėjimo patikras. Dalis žmonių dėvi jiems jau per silpnus akinius ar kontaktinius lęšius. Regėjimui žalos gali padaryti ir patiriama įtampa, stresas, nekokybiškas miegas, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, bei nesubalansuota, neįvairi mityba“, – vardija vaistininkė V. Bečelytė.

Regėjimo suprastėjimas – neišvengiamas

„Camelia“ atstovė atkreipia dėmesį, kad senstant toliaregystės greičiausiai nepavyks išvengti niekam – ji vystosi visiems, nepriklausomai nuo to, ar didžiąją gyvenimo dalį prasčiau matėte artimesnius, ar tolimesnius objektus, net jei buvo atlikta speciali regėjimo korekcija lazeriu.

„Su amžiumi mažėja akies lęšio elastingumas, todėl tampa sunkiau tinkamai sufokusuoti žvilgsnį – knygos, išmanieji įrenginiai pradedami laikyti toliau nuo akių, kad galėtume įžvelgti smulkų šriftą ar iliustracijas. Akies lęšiukas senstant taip pat gelsvėja, tad sumažėja spalvų kontrasto jutimas, prireikia daugiau laiko adaptacijai atėjus iš šviesos patalpos į tamsią ir atvirkščiai.

Kai kuriems žmonėms prasideda lęšiuko drumstėjimas, vadinamas katarakta, ar pradeda vystytis geltonosios dėmės degeneracija, kai tinklainės metabolizmo galutiniai produktai būna netinkamai suskaidomi ir pasirodo „drumzlės“. Pasaulyje daugėja ir glaukomos, ligos kurios metu dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėjęs akies vidinis spaudimas pažeidžia regos nervą ir tinklainės ląsteles, atvejų“, – sako V. Bečelytė.

Stipraus organizmo svarba

Ji paaiškina, kad organizmui trūkstant svarbių vitaminų ir mikroelementų, gali ne tik pagreitėti akių senėjimo procesai, bet ir progresuoti jau turimi akių funkcijų sutrikimai bei ligos, pavyzdžiui, diabetinė retinopatija, katarakta, glaukoma ir pan. Pasak vaistininkės, kuo anksčiau bus imamasi atitinkamų prevencijos priemonių, tuo ilgiau pavyks išsaugoti stiprų regėjimą.

„Vitaminas A yra labai svarbus bendrai akių sveikatai – jo galima rasti gyvulinės kilmės produktuose, žuvų taukuose, svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse, pieno produktuose. Vitaminai C ir E – stiprūs antioksidantai, padedantys kovoti su laisvaisiais radikalais ir apsaugoti ląsteles nuo pažaidos. Kai kurie tyrimai rodo, kad tinkamas vitamino C kiekis organizme netgi sumažina kataraktos išsivystymo riziką.

Liuteinas ir zeaksantinas – taip pat svarbios medžiagos stipriam regėjimui, jų daugiausiai turi špinatai, žalios daržovės bei kopūstai. Omega-3 riebiosios rūgštis irgi gali prisidėti prie geresnės akių sveikatos dėl savo priešuždegiminių bei drėkinamųjų savybių. Žinoma, šalia mikroelementų, labai svarbu suvartoti ir pakankamą kiekį vandens, kad būtų kuo labiau sumažinama akių išsausėjimo ir padidinama toksinų pašalinimo iš organizmo tikimybė“, – sako vaistininkė.

Akių mankštos nauda

Pasak vaistininkės, taip pat labai svarbu saugoti akis nuo persitempimo ir daryti pertraukas nuo knygų bei žiūrėjimo į išmaniuosius įrenginius. Čia galima pasinaudoti 20-uko taisykle – 20 minučių įtemptai žiūrint į artimą objektą, skirti 20 sekundžių žiūrėjimui į tolį.

„Labai svarbu į savo dienotvarkę įtraukti ir akių mankštą. Taip, kaip kūno raumenis stipriname atlikdami įvairius sporto pratimus, reikėtų treniruoti ir akių raumenis. Per ištiestos rankos ilgį laikydami pieštuką, susikoncentruokime ties jo viršutine dalimi, tada lėtai artinkime pieštuką veido link, stengdamiesi išlaikyti fokusą nepakitusį iki tol, kol vaizdas bus taip arti, kad ims dvigubėti. Geri akių mankštos pratimai gali būti ir akimis „piešiant“ įvairias figūras, pavyzdžiui, trikampį ar aštuonetą, taip pat intensyviai mirksint ir pabūnant užsimerkus“, – patarimais dalijasi V. Bečelytė.

Ji priduria, kad visiems patartina saugoti akis ir nuo mėlynosios šviesos pertekliaus: kadangi saulė skleidžią mėlynąją šviesą ir taip energizuoja organizmą, vakare reikėtų bent šiek tiek sumažinti gaunamą mėlynosios šviesos kiekį – taip akys bus mažiau varginamos, o organizmas pamažu pereis į poilsio režimą. Šiuo atveju gali praversti ir mėlynąją šviesą blokuojantys akiniai.