Skydliaukės sutrikimai: į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį?

Skydliaukė yra maža, kaklo priekyje esanti endokrininė liauka, savo išvaizda primenanti drugelį. Tai – be galo didelę svarbą turintis organas, kadangi nuo jo didžiąja dalimi priklauso žmogaus vaisingumas, mąstymas, kūno masė, energija ir net kai kurios išvaizdos detalės. Skydliaukė atlieka nemenką vaidmenį kepenų, inkstų, širdies, smegenų funkcijose, turi įtakos ir kitų organų bei jų sistemų veiklai, mat jos gaminami hormonai veikia visą kūną.

Mokslininkai teigia, kad rizika susirgti skydliaukės ligomis išties išauga, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų. Kai kurie tyrimai rodo, kad daugiau nei 60 proc. skydliaukės hormonų yra nulemti genetikos.

· Strumą dažniausiai sukelia jodo disbalansas, užteršta aplinka, ilgai besitęsiantis stiprus stresas. Šią būklę gali lemti ir tai, ar artimi giminaičiai yra sirgę skydliaukės ligomis.

· Hipotiroidizmo sindromas, kada skydliaukė gamina per mažai hormonų, gydytojo endokrinologo dažniau diagnozuojamas vyresnio amžiaus moterims, neretai jau perkopusioms pusamžį. Jis gali atsirasti po kai kurių skydliaukės operacijų ar kitų ligų, spindulinės terapijos, jodo trūkumo, kartais hipotiroidizmas pasireiškia po gimdymo, tačiau jis dažnu atveju būna laikinas. Visgi hipotiroidizmas gali būti ir įgimtas, todėl tėveliai ir gydytojai pirmaisiais mėnesiais neretai stebi ar mažyliui nesustoja augti svoris, taip pat ar nekinta širdies ritmas, nepasireiškia pernelyg didelis nervingumas.

· Štai hipertiroidizmas gali pasireikšti, kada skydliaukė gamina per daug tiroksino hormono. Dažniausiai diagnozuojama su šiuo sutrikimu susijusi autoimuninė liga – Greivso liga. Per didelį gaminamų hormonų kiekį gali lemti ir šeimos ligos istorija, hipofizės sutrikimai, atsiradusios adenomos ar skydliaukės mazgai, kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas.

Kada reikėtų sunerimti?

Priklausomai nuo to, kokia yra bendra skydliaukės ir organizmo būklė, taip pat kiek ji yra pažengusi, gali varijuoti skirtingi simptomai. Tai, kad reikėtų apsilankyti šeimos gydytojo kabinete indikuoja šie organizmo ženklai:

• neaiškios priežasties svorio pokyčiai,

• nuovargis,

• troškulys,

• pasikeitęs širdies ritmas,

• odos būklės pokyčiai,

• virškinamojo trakto sutrikimai,

• padidėjęs nerimastingumas, jaudulys, irzlumas,

• miego sutrikimai,

• temperatūrų svyravimo netoleravimas, pavyzdžiui, jaučiamas didelis prakaitavimas ir karštis net nesant itin šiltoms oro sąlygoms.

Visgi, daugelis minėtų simptomų iš tiesų gali asocijuotis su skirtingomis būklėmis ar sveikatos sutrikimais. Pavyzdžiui, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis, svorio pokyčiai gali būti priskiriami ir depresijai ar kitiems nuotaikos sutrikimams, o kūno temperatūrų svyravimai, jaudulys, miego sutrikimai, pasikeitęs širdies ritmas gali būti siejami ir su menopauze, taip pat ir virškinimo sutrikimai gali būti lemiami visai kitokių priežasčių. Todėl pajutus vieną ar keletą simptomų, nereikėtų pulti sau diagnozuoti skydliaukės sutrikimų. Pastaruosius gali įvardinti tik gydytojas endokrinologas, atlikęs specialius kraujo, hormonų bei fizinės apžiūros tyrimus.

Skydliaukės sutrikimai iš pradžių gali atrodyti nepastebimi, todėl neretu atveju gydymas pradedamas tik vėliau, kada jaučiami simptomai pradeda trukdyti gyventi visavertę kasdienybę. Ignoruojant jaučiamus simptomus ar net pačią diagnozę, galima sau nemenkai pakenkti – išauga širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų ligų, nervų sistemos ligų, pavyzdžiui, depresijos, rizika. Vienomis rimčiausių komplikacijų gali būti nevaisingumas, koma, akių problemos, tirotoksinė krizė.

Ligas galima sėkmingai valdyti

Didžioji dalis su skydliauke susijusių ligų yra sėkmingai valdoma ir gydoma. Vieniems sutrikimams taikoma hormonų terapija, kitiems pacientams prireikia chirurginės intervencijos, dar kitiems – skiriami specialūs vaistai, kurie sumažina skydliaukės sutrikimų iššaukiamus šalutinius reiškinius.

Subalansuota mityba ir tokių mikroelementų kaip jodas, selenas, geležis bei cinkas, tinkamo kiekio organizme užtikrinimas turi įtakos normaliai skydliaukės funkcijai. Siekiant prisidėti prie skydliaukės bei bendros organizmo sveikatos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti pieno produktų, kiaušinių, riešutų, žuvies, mėsos, vaisių bei daržovių.

Skydliaukės veiklai įtakos gali turėti ir lėtinių ligų nekontroliavimas, todėl pastebėjus pokyčius organizme, nuotaikoje, stokojant energijos – vertėtų pasikalbėti su vaistininku ar gydytoju. Taip pat vertinga profilaktiškai bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimus, įtraukiant ir skydliaukės hormonus.